Ar ne per dažnai sakote "taip"?

Gyvenimas kupinas galimybių ir pasirinkimų. Žinoma, yra darbas ir mokslas. Yra buities darbai ir įvairios užduotys, kurias privalu atlikti. Bet taip pat yra laisvalaikis, vakarai su šeima, savanoriška veikla, kuria norite užsiimti… yra daugybė dalykų, kuriuos galite daryti. Tačiau jeigu visada ir visur sakysite „taip“, prisiimsite tokią naštą, kurios pakelti būsite tiesiog nepajėgūs, imsite jausti stresą ir galiausiai pasijusite išsekę.

Štai keletas įspėjamųjų ženklų, rodančių, kad pernelyg dažnai sakote „taip“:

  • Esate užsiėmę visą dieną, bet jos pabaigoje darbų sąrašas toks pat ilgas, kaip ir pradžioje. Net jeigu dirbote sunkiai, nesate tikri, ką nuveikėte.

  • Jūs net nežiūrite į darbų sąrašą. Tam net nėra laiko, nes nuolat skubate: viršijate greitį ten, kur jis ribotas, esate nekantrus užsidegus raudonam šviesoforo signalui, jus erzina kelių pirkėjų eilė parduotuvėje prie kasos. Dienos pabaigoje visai palūžtate.

  • Jaučiatės blogai sakydamas „ne“. Gal būt nenorite nuvilti kitų žmonių, o gal norite atrodyti itin atsakingas, pareigingas ir viską galintis įvykdyti.

Jeigu kuris nors aprašymas puikiai jus apibūdina, greičiausiai atėjo laikas kažką keisti. Atminkite svarbų dalyką: gerą ir malonų gyvenimą rodo ne atliekamų darbų kiekybė, o išgyvenamų malonių momentų (net atliekant privalomas užduotis) kokybė.

Tie momentai – tai akimirkos, kai sustojate ir pasimėgaujate tuo, kas yra priešais jus. Deja, tuos momentus kartais sugadina ištartas „taip“, kai tuo metu norite pasakyti „ne“. Bet iš tiesų „taip“ kartu yra ir „ne“. Kaip taip gali būti? Nagi pažiūrėkime. Kiekviena diena kupina įvairių situacijų ir naujų įvykių. Kaskart, kai sutinkate ką nors padaryti, tuo pat metu pasakote ne kam nors kitam (dažniausiai savo interesams ir poreikiams).

Įsivaizduokite, jeigu mokėtumėte pasakyti „ne“ ir suvoktumėte, kad „ne“ yra toks pats atsakymas kaip „taip, nežinau, galbūt“, ar pajustumėte skirtumą tarp nudribimo ant sofos dienos pabaigoje be mažiausių energijos likučių ir prisiglaudimo prie mylimo žmogaus, dalijantis dienos įvykiais, žiūrint filmą ar nieko neveikiant? Esate ramus, nes dieną nugyvenote be savęs vertimo prisiimti kitų žmonių atsakomybę arba padaryti kažką, ko nenorėjote, bet nežinojote, kaip atsisakyti.

Nedrįstu ginčytis, kad šiuolaikiniam dirbančiam žmogui tenka atlikti užduotis, kurių jis pats nesirinktų atlikti, nes nemano jas esant tikslingas, tačiau to reikalauja vadovai, sistema ar dar kas nors. „Ne“ nėra panacėja nuo visų nemalonių su žmogaus įsitikinimais nesutampančių nurodymų ar kaip vengimas atlikti tai, ką būtina atlikti. Pastarosios situacijos dažnai mus ištinka darbe. Vis tik praktika rodo, kad daugiausiai problemų su atsisakymu kyla asmeniniame gyvenime. Apie tai jau esu rašiusi įraše „4 nesudėtingi būdai pasakyti „ne“, todėl dabar tik glaustai priminsiu keletą būdų atsisakyti:

  • „Tempti laiką“. Šis būdas mažina įtampą, kai į galvą nešauna nei viena mintis, kaip galėtumėte mandagiai atsisakyti arba kai jums dar reikia laiko pasvarstymui. Keletas frazių gali išsukti beveik iš kiekvienos situacijos: „Pakalbėsiu su vyru (žmona) ir pasakysiu, ar esame laisvi tą dieną“, „Man reikia pagalvoti. Aš pranešiu jums savo sprendimą“, „Dabar negaliu pasakyti, reikia pažiūrėti, kiek pinigų turiu“, „Dar nežinau, ar tuo metu būsiu darbe“ ir pan.

  • „Laikytis nuostatos“. Dar vienas efektyvus būdas atsakyti – frazė „Laikausi nuostatos…“. Tarkime, draugas prašo paskolinti tam tikrą sumą pinigų, bet skolinti nenorite. Pasakykite: „Atleisk, bet laikausi nuostatos neskolinti pinigų“. Toks atsakymas nebus suvoktas kaip asmeninis įžeidimas. Arba: „Atleiskite, negalėsiu ateiti. Mes turime tradiciją penktadienį vakarieniauti šeimos rate“.

  • „Turiu planų“. Daugelis jaučiasi nejaukiai atsisakydami kvietimo, kai iš tiesų tuo metu yra laisvi. Drąsiai, nesižvalgydami į šalis kurkite savo planus. Laisvas nuo darbų laikas tuo ir geras, kad galime nusimesti per savaitę susikaupusią įtampą. Ginkite savo laisvalaikį: „Turiu kitų planų“ ir taškas.

  • „Pamatuotas melas“. Jeigu atidėliojate, pavyzdžiui, susitikimą su žmogumi, kuris įkyriai siūlo savo verslo idėją, bet manote, kad tas asmuo nėra patikimas, tiesus atsakymas bus pražūtingas. Paprasčiausiai pasakykite, kad esate patenkinti tuo, kuo užsiimate ir artimiausiu metu nieko keisti neketinate. Net jeigu tai ne tiesa, tai ir ne melas. Naudokite šį metodą, kai melas gali išgelbėti, net jeigu tik jus. Pavyzdžiui, jums paskambino kolega, turintis įprotį išlieti visą savo širdgėlą jums ir kitiems. Taip išpylęs nuoskaudas dėl „to neteisingo pasaulio“ jis pasijunta puikiai, o štai jūs… „Pamatuotas melas“ – praėjus 3 minutėms nuo pokalbio pradžios nutraukite jo monologą: „Oi, kažkas skambina… na viskas, privalau atsiliepti“ ir nuspauskite pokalbio pabaigos mygtuką telefone.

Efektyvus „ne“ profesinėje srityje susideda iš trijų dalių. Štai vienas pavyzdys:

  • įvertinkite ketinimus: „Iš tiesų labai norėčiau matyti šį projektą pabaigtą kuo greičiau…“

  • …pasakykite paprastai ir be išvedžiojimų: „…bet žinau, kad po darbo negaliu susikoncentruoti, kad galėčiau aiškiai mąstyti ir gerai atlikti darbą…“

  • ir pasiūlykite alternatyvą: „…o ką jeigu rytoj ryte vos atėję į darbą susėstume ir šviežiomis galvomis dar kartą peržiūrėtume visas įmanomas idėjas ir atrinktume pačias geriausias. Neabejoju, kad būsime kur kas produktyvesni.“

Šių įgūdžių reikia mokytis, bet išmokę pasakyti „ne“ dalykams, kurie nėra būtini, skubūs ar jums priimtini, turėsite daugiau progų pasakyti „taip“ tiems dalykams, kurie tikrai svarbūs.

Norintiems išmokti ar sustiprinti šį įgūdį siūlyčiau perskaityti Dr. Manuel ir J. Smith knygą „Kaip pasakyti ne ir nesijausti kaltam“.

Psichologė Rasa