Kiek mums kainuoja noras viską kontroliuoti ir iš anksto žinoti?

Dauguma žmonių vertina įprastą rutiną ir mėgsta, kai viskas vyksta pagal planą, ir patiria stiprų stresą, nusivylimą ar susierzinimą, kai gyvenimas pasisuka netikėta kryptimi, nesvarbu, ar tai nenumatyta kliūtis pakeliui į darbą ar vaikų palikta didelė netvarka virtuvėje. Kai kurie iš mūsų esame tikri „kontrolės fanatikai“, turintys griežtus standartus ir nesugebantys prisiderinti prie pokyčių. Tačiau jeigu lengviau gyventi, kai žinai, ko tikėtis, tuomet reikia tikėtis ir netikėtumų, nes jų gyvenime nutinka.

Štai keletas ženklų, rodančių, kad žmogus gali būti pernelyg kontroliuojantis:

- Nori, kad viskas būtų nuspėjama ir vyktų pagal kasdienę rutiną
- Jaučia nerimą, įtampą ir nusivylimą, kai įvykiai nesiklosto taip, kaip nori ar tikisi
- Yra labai organizuotas ir mėgsta sistemą
- Nori, kad viskas būtų padaryta tam tikru specifiniu būdu
- Būdingas „viskas arba nieko“ mąstymas: mato tik vieną teisingą būdą kažką padaryti ar vieną būdą būti sėkmingam
- Įsivaizduoja katastrofiškiausią scenarijų, kas nutiks, jeigu viskas eis ne taip, kaip nori ar tikisi
- Gali būti itin reiklus ir kritiškas
- Geriau renkasi užduotį atlikti pats nei deleguoti ją kitiems 
- Dažnai nusivilia kitais žmonėmis
- Duoda nepageidaujamus patarimus, nes mano, kad jis geriausiai žino, ką kiti turėtų daryti
- Jam sunku atsipalaiduoti
- Nekenčia pokyčių ir bijo nežinomybės

Kai kurie šie bruožai ir elgesys kartais gali būti naudingi, tačiau perdėtas troškimas viską iš anksto žinoti ir iš to einantis poreikis kontroliuoti sukelia daugiau problemų nei jų išsprendžia.  

Mūsų kontrolės poreikį lemia baimė. Daugelį žmonių gąsdina ir neramina jų pačių mintys apie dalykus, kurie nėra jų kontrolės zonoje, apie blogus dalykus, kurie gali nutikti jiems ar jų mylimiems žmonėms. Tai ypač būdinga tiems, kurie užaugo chaotiškoje šeimoje, kurioje beveik viskas buvo nenuspėjama ir dėl to kėlė baimę. Kai esi vaikas, labai mažai kontroliuoji savo gyvenimą, todėl kaip kompensacija gali formuotis griežtas savo elgesio ar išvaizdos kontroliavimas, pavyzdžiui, laikymasis griežtos dietos ar tvarkos, ar vadovavimas jaunesniems broliams ir sesėms.

Kontrolė ir tikrumas suteikia saugumo jausmą. Formuojasi kertinis įsitikinimas: jeigu galėsiu kontroliuoti įvykius (ir žmones), būsiu saugus (ir laimingas ar sėkmingas). Bandymas kontroliuoti aplinką tampa būdu susidoroti su baimėmis ir nerimu.

Bėda ta, kad gyvenime negalime įtakoti daugybės dalykų ir bandymas tai daryti nebūtinai jį daro lengvesnį. Atvirkščiai, pastangos viską kontroliuoti ir žinoti sukelia naujų problemų, tokių kaip stresas ir įtampa santykiuose. Kodėl? Visų pirma dėl to, kad žinoti, kaip klostysis vieni ar kiti įvykiai neįmanoma, galima tik spėti. Be to, gyvenime daugiau dalykų nežinome nei žinome, ir daugybė jų vyksta už mūsų kontrolės ribų ir bandymas juos įtakoti pagal savo valią tik sukuria daugiau pasipriešinimo, streso ir konfliktų.

Reikalavimas iš savęs tobulumo didina fizinį ir emocinį stresą. Gali pasireikšti įprasti streso simptomai, tokie kaip galvos skausmas ar virškinimo trakto sutrikimai, kaklo ar nugaros skausmai, miego sutrikimas, sumažėjusi energija, darbų vilkinimas ir motyvacijos stoka, dirglumas ar pyktis, slogi nuotaika ar nuolatinis nerimas. Visa tai kenkia kūnui ir protui, ir gyventi pilnavertį gyvenimą darosi vis sunkiau.

Kenčia ir tarpusavio santykiai. Tampame valdingi, kritiški, greiti smerkti kitus. Šalia tokio žmogaus būti sunku, todėl ima rastis kivirčų, emocinis atstumas, abejingumas ir kiti skaudinantys jausmai. Tada kyla dar didesnis noras viską sukontroliuoti ir žinoti, kad jaustumės saugūs. Ydingas ratas sukasi.

Keletas naudingų patarimų tramdyti kontrolės poreikį:

Mokykitės pastebėti ženklus. Norėdami pradėti, turėtumėte imti mokytis stebėti savo kontroliuojantį elgesį ir jį užrašyti. Tai padės jums numatyti situacijas, kuriose gali pabusti jūsų vidinis „kontrolės fanatikas“, ir galite planuoti alternatyvų atsaką (reakciją).

Išanalizuokite savo jausmus. Kad pakeistumėte kontroliuojantį elgesį, turėsite išsiaiškinti pagrindines jo priežastis. Pradėkite užduodami sau klausimą: „Kokios baimės paskatino tokį mano elgesį?“ Stiprios emocijos gali iškreipti mintis, todėl dar labai svarbu paklausti savęs: „Ar šie jausmai pagrįsti, ar aš viską pernelyg perdedu, katastrofikuoju, ar matau tik „juoda-balta“, o gal teigiamus dalykus sumažinu, o neigiamus išdidinu?“ (daugiau apie mąstymo klaidas skaitykite čia)

Meskite iššūkį baime grįstam mąstymui. Kai pažinsite ir nustatysite baimės įtakotas mintis, galėsite pakeisti jas ramesnėmis ir labiau realybę atitinkančiomis. Pavyzdžiui, jeigu nerimą kelia mintis „Jeigu neišvažiuosime iki šeštos valandos, bus sugadintos visos atostogos“, paklauskite savęs:

„Kokia tikimybė, kad taip nutiks?“
„Kokių turiu įrodymų, patvirtinančių šią mintį?“
„Ar taip galvodamas padedu sau?“
„Ar mano emocijos valdo mano mintis?

Tokie klausimai gali padėti išplėsti mintis ir į situaciją pažvelgti plačiau, pamatyti, kad išvykus vėliau gali tekti pakoreguoti savo planus, tačiau nebūtinai bus sugadintos visos atostogos.

Priimkite tai, kas ne jūsų kontrolės zonoje. Mes visi puikiai žinome, kad kontroliuoti galime tik save ir vis tiek ištvermingai bandome priversti savo partnerį ar vaikus viską daryti „teisingai“  arba priimti „teisingus“ sprendimus. Priimti reiškia atskirti tai, kas yra mūsų valioje ir kas ne, ir nustoti dalyti nepageidaujamus patarimus ir versti situaciją būti tokia, kokia ji nėra. Vietoj to priimti tai, ko negalime kontroliuoti ir leisti kitiems turėti savo pasirinkimą, net jeigu jis kitoks, nei mes norėtume.

Susitaikykite su savo ir kitų netobulumu. Be galo svarbu gebėti suvokti, kad  nei vienas nesame tobulas – darome klaidas, pamirštame, priimame neteisingus sprendimus ir pan. Turime priimti ir tikėtis, kad kartais tikslai nebūna įvykdomi, planai sužlunga, žmonės mus nuvilia, atsitinka nelaimingų įvykių. Stengdamiesi, kad žmonės ir situacijos būtų lengvai valdomos, neužkirsite kelio tokiems dalykams, o tik atstumsite žmones nuo savęs.

Supraskite, kad ne visi netikėti pokyčiai yra blogi. Katastrofinis mąstymas verčia manyti, kad visi netikėti pokyčiai yra blogi, tačiau tai nėra tiesa. Būti pakviestam į vadovo kabinetą nebūtinai reiškia turėti bėdų. Galite sulaukti pagiriamojo žodžio už atliktą darbą ar aukštesnės karjeros pasiūlymo. Jeigu jūsų susižavėjimo objektas atšaukė vakaro planus, tai nereiškia, kad santykiai yra pasmerkti. Galbūt turėsite dar geresnį pasimatymą kitą savaitę. Stenkitės neatmesti galimybės, kad netikėtas pasikeitimas gali būti teigiamas, net jeigu tuo metu taip ir neatrodo.


Psichologė Rasa