Kūdikių ir vaikų miegas buvo tiriamas kur kas menkiau nei suaugusių žmonių, tačiau pastaruoju metu tokių tyrimų padaugėjo. Ir paaiškėjo, kad mažųjų polinkis gerai ar blogai miegoti gali būti ne tik įgimtas. Vaikai gerai miegoti gali išmokti. 

Harvardo Medicinos mokyklos pediatras Richard Ferber knygoje „Solve Your Child’s Sleep Problem“ kalba apie tai, kaip išugdyti vaikams sveiko miego įpročius. 

Štai kaip R. Ferber siūlo elgtis tėvams kūdikio tarp trečiojo ir šeštojo jo gyvenimo mėnesio:

– Jei vaikutis paguldytas verkia ar pradeda verkti atsibudęs, leiskite jam paverkti penkias minutes, tada prieikite prie jo ir švelniais žodžiais nuraminkite. Neimkite į rankas, neglostykite, nebūkite prie jo ilgiau nei penkias minutes.

– Jei mažylis nesiliauja verkęs, leiskite jam paverkti dar dešimt minučių, tada prieikite prie jo dar kartą, nuraminkite žodžiais ir greitai pasitraukite. Jei verksmas tebesitęsia, grįžkite po penkiolikos minučių ir vėl nuraminkite savo mažylį. Paskui, jeigu reikia, grįžkite vėl. Ilginkite intervalus po penkiolika minučių.

– Kitą naktį, jei kūdikis pradeda verkti prieikite prie jo po dešimties minučių, kitą kartą – po penkiolikos, o paskui, jei reikės, ilginkite nebuvimo prie mažylio intervalus po dvidešimt minučių. Kai tėvai ima taip elgtis, mažylis paprastai įpranta savarankiškai užmigti per savaitę.

Kartais tėvams sunku susitaikyti su mintimi, kad turi palikti verkiantį vaiką ilgiau nei kelioms minutėms, o ką jau kalbėti, jei vaikas pirmą ar antrą tokio pratinimo naktį verks valandą ar dvi. Paprastai kiekvieną kitą naktį vaikai verkia vis trumpiau, tačiau tas naktis turėsite paaukoti dalį savo miego, todėl geriau pradėkite pratinti vaiką užmigti savaitgalį. Kai mažylis ūgteli, galite duoti jam į lovytę kokį minkštą žaislą. Tada vaikas išmoks susieti užmigimą su žaislu, o ne su jumis.

Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tėvams rekomenduojama:

– Viena iš sveiko nakties miego sąlygų – gerai suplanuotas dienos miegas. Daugelis vaikų tarp trečiųjų ir šeštųjų gyvenimo metų miegoti dieną atpranta, tačiau kol dienos miego vis dar reikia, stenkitės, kad tai įvyktų pirmoje dienos pusėje, antraip vaikas naktį užmigs sunkiai.

– Kita sveiko nakties miego sąlyga – fizinis aktyvumas dieną. Deja šių dienų vaikai vis mažiau juda. Pagrindiniai kaltininkai yra televizorius ir kompiuteris. Pasistenkite prie jų leidžiamą laiką gerokai sutrumpinti ir skatinkite vaiką būti fiziškai aktyvesnį, ypač po pietų ar į pavakarę.

– Apribokite savo vaikų suvartojamus produktus, kuriuose yra kofeino, o antroje dienos pusėje tokių produktų reikėtų iš viso vengti. 

– Prieš miegą leiskite vaikui atsipalaiduoti ir nurimti. Intensyviai fizinei veiklai jau ne laikas. Nutildykite jo aplinkoje triukšmą, pasiūlykite paskaityti knygą ar pažaiskite su juo kokį ramų žaidimą. 

– Organizuokite vaiko dienotvarkę taip, kad prieš atsiguldamas jis vis atliktų tuos pačius veiksmus-ritualus. Pavyzdžiui, išsivalo dantis, nusiprausia, apkabina tėvus, užgesina šviesą… Tokia kasdienė rutina nuteiks vaiką miegoti. Ji turėtų trukti apie pusvalandį. 

– Nustatykite vaikui „lovos” laiką atsižvelgdami į jo natūralų miego poreikį ir organizmo ritmus. Jeigu vaikas kartais nustatytu laiku miego dar nenori, leiskite jam penkiolika minučių paskaityti knygelę. Elkitės ramiai, kad laikui bėgant jis neimtų sieti miego laiko su negalėjimu užmigti. 

– Neskatinkite vaiko apie miegą mąstyti negatyviai. Pavyzdžiui, nesakykite jam, kad laiku neužmigęs kitą dieną jausis blogai. Tokie ar panašūs žodžiai privers jį prieš miegą nerimauti, jis ims jausti spaudimą, o tai tik padidins chroniškos nemigos riziką. 

– Jei vis dėlto vaikas neužmiega tada, kai, jūsų nuomone, tam tikrai yra metas, pradėkite palaipsniui ankstinti rytinio atsikėlimo metą. Kaip sako Tai truputį pakeis vaiko kūno temperatūrų cirkadinius svyravimus ir užmigti jis galės anksčiau. Be to, jeigu jis nuolat kelsis tuo pačiu metu, tuo pačiu metu galės ir užmigti. (Apie cirkadinius kūno temperatūros svyravimus ir miego fazes įdomiai rašo Gregg D. Jacobs knygoje „Pamirškite nemigą“).

– Kai kurie vaikai jau atsigulę į lovą suranda priežasčių keletą kartų iš jos išlipti, pavyzdžiui, gali norėti „dar kartą apkabinti mamytę”. Jeigu skatinsite tokį elgesį, panašių priežasčių jis ras vis daugiau. Jeigu vaikas tvarkingai atsigula ir atsikelia, nepamirškite jo už tai pagirti. 

– Niekada neliepkite vaikui gultis anksčiau už kokį nors nusižengimą. Jeigu skirsite tokią bausmę, jis greičiausiai miegos blogai, o jeigu tokios situacijos kartosis, vaikas apie miegą ims galvoti negatyviai.

Kai kurie vaikai tam tikru laikotarpiu pradeda bijoti tamsos ir vaiduoklių. Kai taip nutinka, neretai tėvai leidžia jam gultis į savo lovą arba eina gultis į jo kambarį. To daryti nevalia, nes vaikas greitai ims manyti, kad vienas užmigti negali. Štai keli patarimai, kaip elgtis tokiais atvejais: 

– Iš pradžių vaiko kambaryje palikite degti naktinę lempą arba palikite jo kambario duris praviras. Kitomis naktimis šviesos intensyvumą pradėkite mažinti ir vis labiau priverkite duris.

– Išmokykite vaiką prieš miegą atsipalaiduoti ir vizualizuoti malonius dalykus (pavyzdžiui, mėgstamas vietas ar mylimus pasakų herojus). Tai padės jam nurimti ir nuvyti šalin baimingas mintis.

– Jokiu būdu neikite su vaiku į jo kambarį ieškoti vaiduoklių po lovomis ar spintoje norėdami parodyti, kad jų nėra. Vaikas netruks padaryti savo išvadas: jo nėra tik dabar, bet, vadinasi, jis egzistuoja, jeigu tėtis ar mama jo ieško.

– Stenkitės, kad vaikas kuo mažiau matytų baisumų per televizorių ar kine. Suprantamais žodžiais jam paaiškinkite, kas yra tikrovė, o kas – fantazija.

Psichologė Rasa