Lūkesčiai. Kodėl ne visada gauname tai, ko tikimės?

Pora – du žmonės, turintys įvairių su santykiais susijusių lūkesčių. Jie gali būti specifiniai: kas rytais ruoš kavą, kas pirks maistą ar „nurašys“ skaitliukų duomenis. Jie gali būti susiję su įprastais dalykais: pinigais, namų ruošos darbais, abiejų tėvais, intymiu gyvenimu, vaikų auklėjimu. Jie gali būti susiję su daug gilesniais, akivaizdžiai nematomais dalykais: kaip dalijamasi ar nesidalijama valdžia santykiuose, kokiu būdu demonstruojamas rūpinimasis vienas kitu ar koks įsipareigojimo vienas kitam lygmuo.

Konfliktai kyla dėl to, kad lūkesčiai nebuvo išpildyti. O lūkesčiai neišpildyti arba dėl to, kad partneriai turi skirtingų įsivaizdavimų arba dėl to, kad jie yra nerealūs ir neracionalūs.

Lūkesčiai formuojasi iš turimos patirties. Ir nors jų ištakos yra praeityje, jie stipriai veikia dabartį. Egzistuoja trys lūkesčių formavimosi šaltiniai: mūsų branduolinė šeima, ankstesni santykiai ir kultūra, kurioje gyvename.

Jūsų vaikystės patirtis padėjo pamatus modeliui, pagal kurį jau būdamas suaugęs galvojate, kaip viskas turi būti. Lūkesčiai susiformavo tiesiogiai, tai yra pagal tai, ką girdėjote kalbant tėvus, ir netiesiogiai – pagal tai, ką matėte ir stebėjote. Bet kuriuo atveju išmokote tam tikro modelio, pagal kurį konstruojate santykių supratimą. Jūsų antroji pusė atsineša savo lūkesčius ir supratimą. Ir jie nebūtinai panašūs, o kartais net ir labai skirtingi. Nei vienas nekuria santykių „nuo tuščio lapo“, kad ir kaip to norėtųsi.

Savo lūkesčius taip pat formavote remdamiesi visais ankstesniais santykiais, kurių svarbiausi – ilgalaikės draugystės ir buvusios santuokos: kaip turi atrodyti romantika, kaip dažnai reikia bučiuotis, kaip kalbėti apie problemas ir jas spręsti, kaip leisti laisvalaikį, kas pirmasis turi žengti susitaikymo žingsnį ir pan.

Kai kada lūkesčiai yra nerealūs ir nepagrįsti. Neprotinga tikėtis, kad partneris niekada jums neprieštaraus ir visada palaikys. Lygiai taip pat neprotinga tikėtis, kad išmokę įvairių kalbėjimo ir problemų sprendimo technikų ateityje niekada neturėsite nemalonių pokalbių. Visos poros susiduria su sunkumais ir svarbiausia yra tai, kaip sugeba su jais susidoroti.

Klaida yra manyti, kad partnerio idealių santykių modelis yra toks pat, kaip jūsų. Tai veda prie klaidingos minties, kad nebūtina jam ar jai sakyti, ko tikitės. Juk manote, kad antroji pusė tai žino. Ir kai lūkesčiai neišsipildo, kyla grėsmė partnerio elgesį interpretuoti kaip iš anksto apgalvotą ir tyčinį. Deja, bet dažniausiai partneriai nepasidalina savo lūkesčiais, tiesiog tikisi, kad kitas gali skaityti mintis.

Ankstyvame santykių periode abu labai stengiasi pamaloninti vienas kitą: išsiaiškinti, kas jam ar jai patinka ir dovanoti tuos dalykus ar demonstruoti tą elgesį. Deja, bet laikui bėgant daugelis nustoja tai daryti. Tiesiog pernelyg stipriai įsitraukia į kasdienius įvykius ir nebemano, kad tai yra svarbu. O tai svarbu visuose santykių etapuose.

Psichologė Rasa