„Gyvenimas yra natūralių ir spontaniškų pokyčių grandinė. Negalima jiems priešintis – tai tik sukelia skausmą. Leiskime realybei būti realybe.” – Lao Dzė
Nepriklausomai nuo to, kokią struktūrą savo gyvenime kuriame, kokius gerus įpročius skiepijame, visuomet yra dalykų, kurių negalime kontroliuoti, o jeigu imame tą daryti, jie tampa didžiuliu pykčio, nusivylimo ir streso šaltiniu.
Sakykime, kad esate susikūrę tobulą ramią rytinę rutiną. Viską susidėliojote taip, kad tai suteiktų jums ramybės, teigiamai nuteiktų darbo dienai… Ir staiga vonioje prakiūra vamzdis ir visa jūsų ramybė nueina perniek. Praleidžiate įtemptą rytą, bandydami išvalyti netvarką, sutvarkyti vamzdį ar surasti tą galintį padaryti meistrą. Nervinatės, pykstate. Esate suirzę, nes negalėjote atlikti savo rytinės rutinos. Netikėti pokyčiai sukėlė stresą, nes sugriuvo nusistovėjusi tvarka ir tai sugadino visą likusią dienos dalį.
Ne geriausias būdas pradėti dieną, tiesa? Dauguma susiduriame su panašiomis problemomis, su įvykiais, kurie sutrikdo tą jų eigą, kuri mums patinka, su žmonėmis, kurie pakeičia tai, prie ko esame pripratę, su pasauliu, kuris nesisuka taip, kaip mes norime. Gyvenimas lyg vandens tėkmė, kuri tiesiog teka. Srūva nepaisant jos kelyje pasitaikančių kliūčių. Taip ir su gyvenimu: reikia imti tai, ką jis duoda, o ne bandyti formuoti jį pagal save. Kitaip kyla pavojus tapti žmogumi, kuris ne pats stengiasi prisiderinti prie pasaulio, bet nori, kad pasaulis prisiderintų prie jo. O tada susierzina, supyksta, gyvena nuolatinėje stresinėje būsenoje. Tad ką daryti? Kartais sprendimas paprastas: mokytis priimti visus gyvenimo niuansus.
- Suvokite, kad negalite visko kontroliuoti. Visi daugiau ar mažiau tai suprantame, tačiau dažniausiai mūsų mintys, elgesys ir jausmai prieštarauja šiai pagrindinei tiesai. Mes nekontroliuojame visatos, bet labai norėtume tai daryti. Tačiau net didžiausi mūsų troškimai čia nepadės. Mes ne visada esame pajėgūs kontroliuoti net tai, kas priklauso nuo mūsų – nors galime daryti įtaką kai kuriems dalykams, daugelis jų yra už mūsų kontrolės ribų. Prisiminkite ankstesnį pavyzdį, jūs galite dėliotis savo rytinę rutiną, bet gyvenime nutinka nenumatytų dalykų (pavyzdžiui, skambutis 5 val. ryto, kas nors susirgo, patyrė traumą ir pan.), kurie priverčia pakeisti nusistovėjusią tvarką. Todėl pirmiausiai turite suvokti, kad tokių dalykų nutinka, ne gali nutikti, bet nutinka. Kad yra situacijų, kurių mes negalime kontroliuoti ir kurios paveikia visus mūsų gyvenimo aspektus, ir mes privalome tai priimti arba nuolat jausti susierzinimą ir nusivylimą.
- Dėmesingumo ugdymas. Šis žingsnis yra labai svarbus. Turite tapti savo minčių stebėtoju. Atkreipkite dėmesį, kada tampate nusiminę, suirzę, pikti. Nešiokitės mažą užrašinę, kad kaskart, apėmus negatyviems jausmams galėtumėte joje pasižymėti pastabas, kas įvyko, kokios mintys ir jausmai apniko. Tik tiek. Tai neužims daug laiko, bet šis mažas veiksmas leis daugiau sužinoti apie savo pyktį ir nusivylimą. Susitelkite į kvėpavimą. Kai apima pyktis ar susierzinimas, keletą kartų giliai per nosį įkvėpkite. Tai padės nuraminti įsiaudrinusį protą ir galėsite toliau daryti, ką darote ar priimti sprendimus vadovaujami ne emocijų, o logikos.
- Pažvelkite iš perspektyvos. Kai nutinka kas nors tokio, dėl ko sukyla pyktis – sugenda mašina, vaikai sudaužo mobilų telefoną – giliai įkvėpkite ir atsitraukite. Lyg žiūrėtumėte filmą ir kamera tolsta nuo įvykio centro rodydama vis platesnį panoraminį vaizdą. Vaizdas tolsta, kol viskas galiausiai tampa maža, neryšku ir neatrodo taip svarbu. Po savaitės, mėnesio, po metų šis mažas incidentas bus visiškai nereikšmingas. Niekam neberūpės. Net ir jums. Tai dėl ko piktintis? Tiesiog paleiskite tai ir šalta galva imkite spręsti problemą: taisyti mašiną, išsiaiškinti situaciją su vaikais, jeigu reikia, nubausti, nustatyti ribas ir pan. Pyktis čia prastas patarėjas ir problemos neišspręs, bet gali sukelti naujų.
- Suvokite, kad negalite kontroliuoti kitų. Tai – vienas sudėtingesnių dalykų. Mus erzina, kai kiti nesielgia taip, kaip mes norime, kad elgtųsi. Tai gali būti mūsų vaikai, gyvenimo partneris, bendradarbis ar šefas, gali būti mūsų mama ar geriausias draugas. Svarbu suvokti, kad kitas žmogus elgiasi taip, kaip jam atrodo teisinga, kaip jam atrodo geriau ir niekas nesielgs ir nedarys visą laiką to, ko norime mes. Privalome priimti faktą, kad negalime kitų kontroliuoti, turime priimti kitą žmogų, koks jis yra. Tai nėra lengva, bet bandyti verta, jei ne dėl kito, tai dėl savo psichologinės gerovės.
- Priimkite pokyčius ir netobulumą. Kai reikalai klostosi taip, kaip mums patinka, paprastai nenorime nieko keisti. Bet jie keičiasi. Taip sukasi pasaulis. Negalime sulaikyti pokyčių, nes mums nepavyks. O jeigu ir pavyks, tai trumpam ir jie vis tiek įvyks ir tada patirsime dar didesnį nusivylimą. Pasaulis nuolat keičiasi, ir mes esame tų pokyčių dalis. Vietoje noro, kad viskas būtų „tobula” (ir vis tik, kas gi tas tobulumas?), turėtume pripažinti, kad nieko nėra tobulo ir vertinti bei pasitenkinti „gerai“ ir „puikiai“.
- Mėgaukitės gyvenimo pokyčiais, chaosu ir grožiu. Pamenate, klausiau, kad gi tas „tobulumas“? Ar tobulumas reiškia idealų gyvenimą ir pasaulį, kurį turime savo galvose? Ar turime susikūrę idealą ir stengiamės padaryti taip, kad pasaulis jį atitiktų? Panašu, kad taip niekada neįvyks. Kur kas geriau pabandyti matyti pasaulį tiek tobulą, kiek tobulas jis yra. Realybėje, ne jūsų galvoje susikurtame paveiksle. Jis purvinas, chaotiškas, skausmingas, liūdnas… ir visiškai tobulas. Pasaulis yra gražus toks, koks yra. Gyvenimas nėra statiškas, jis yra pokyčių srautas, nuolat besikeičiantis, visada labiau chaotiškas, bet visada gražus. Visur aplink mus yra grožis, jeigu pažvelgsime į jį kaip į tobulą. Kaip pasakė Bob Dylan: „Aš priimu chaosą, bet nesu įsitikinęs, ar chaosas priima mane.“
- Praktikuokitės. Kaip ir mokantis bet kokio meistriškumo, išmokti priimti gyvenimo pateikiamus netikėtumus iš pirmo karto tikriausiai nepavyks. Kas gi vos pabandęs išmoko rašyti, skaityti ar vairuoti? Nė vienas. Įgūdžiai ateina su praktika. Taigi, kai imsite mokysite eiti su gyvenimo tėkme, greičiausiai susimausite. Suklupsite ir nukrisite. Ir tai yra gerai, nes tai – proceso dalis. Tiesiog praktikuokitės ir kaip daugelį kitų įgūdžių gyvenime, šį taip pat išsiugdysite.
Psichologė Rasa