Dažnai galima išgirsti sakant, kad tokios ligos kaip rudeninė depresija nėra. Netiesa. Psichiatrijoje išskirta ypatinga depresijos forma – sezoninė distimija – ilgai trunkantis nuotaikos pablogėjimas. Ši būsena atsiranda dėl saulės šviesos trūkumo, nes tada organizme sumažėja melatonino, vadinamojo laimės hormono. Melatoninas atlieka keletą funkcijų: reguliuoja nakties miegą, padeda valdyti stresą, palaiko aktyvumą ir gerą nuotaiką dieną. Sezoninės distimijos simptomai: nuovargis, apatija, prislėgtumas, mieguistumas dieną, nekokybiškas nakties miegas, apetito sumažėjimas dieną ir kartais pasitaikantis apetito padidėjimas vakare ir net naktį.
Sezoninė depresija yra endogeninės (vidinės, nepriklausančios nuo išorinių priežasčių) depresijos atmaina, nors ir išgyvenama lengviau. O tai reiškia, kad išoriniai faktoriai, tokie kaip saulės šviesos trūkumas, yra tik mygtukas, paleidžiantis susirgimo mechanizmą. Todėl nuo sezoninės depresijos kenčiantiems žmonėms reikia gydymo ir profilaktikos. Kitaip yra pavojus, kad liguista būsena peraugs į sunkią lėtinę formą.
Sezoninės depresijos simptomai panašūs į „klasikinės“. Sezoninės distimijos kankinami žmonės būna pasyvūs, tingūs, greitai pavargsta, nieko nenori daryti, sumažėja jų intelektinis ir fizinis aktyvumas. Be to, sezoninę depresiją gali lydėti ir fiziniai negalavimai: dažni galvos ar skrandžio skausmai, dusulys. Tikslią diagnozę nustatyti gali tik psichiatras arba psichologas.
Rudeninės depresijos profilaktikai tinka šviesos terapija. Be natūralių saulės vonių, profilaktikai ir gydymui tinka naudoti įprastas dienos šviesos ir specialias fizioterapines lempas. Būnant namuose, reikėtų vengti tūnoti prie menkai spingsinčios lemputės, stengtis apšviesti kambarį, kuriame esate. Idealu, kai šviesa iš visų pusių krinta vienodai. Be to, nereikia pamiršti ir pasivaikščiojimų dieną po parką.
Rudeninę depresiją mažina speciali dieta. Kai kurie produktai iš tiesų padeda sumažinti rudeninės depresijos simptomus. Tai – bananai, šokoladas, sūris, įvairūs grūdai, pupelės, jūrų gėrybės. Taigi, jei kankina nemalonūs simptomai, dažniau vartokite šiuos produktus.
Sezoninę depresiją gali sustiprinti laiko keitimas. Laiko keitimas sutrikdo organizmo paros bioritmų pusiausvyrą, dėl to gali paūmėti ne tik lėtinių ligų simptomai, bet ir atsirasti sezoninė depresija. Todėl pagyvenę žmonės, taip pat sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis ir tie, kurie yra linkę į depresiją, turėtų iš anksto ruoštis pereiti į žiemos (vasaros) laiką. Vertėtų atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, dažniau vaikščioti gryname ore, daugiau vartoti anksčiau minėtų produktų, esant galimybei, įsigyti dienos šviesos lempą.
Svarbu žinoti, kad niūrią nuotaiką didina stresas, kuris pasireiškia įvairiai: blaškymusi po kambarį ieškant raktų prieš išeinant į darbą, troškimu trenkti lėkštę į sieną. Todėl, kad rytas neprasidėtų nuo įtampos, reikia truputį pakoreguoti savo gyvenimą: laiku atsikelti, pasiruošti iš vakaro, darbo kalendoriuje žymėtis darbus, išmokti atsirinkti prioritetus, teisingai maitintis, skirti laiko sau.
Depresija, taip pat ir sezoninė, kamuoja 6–10 proc. moterų ir maždaug 6–8 proc. vyrų. Moterys iš tiesų jautresnės sezoninei depresijai, tačiau ir stipriosios lyties atstovai nuo jos neapsaugoti.