Tiesa ir prasimanymai apie rudeninę depresiją

Tokio susirgimo, kaip rudeninė depresija iš viso nėra.

Netiesa. Psichiatrijoje išskirta ypatinga depresijos forma „sezoninė distimija“ – ilgą laiką trunkantis nuotaikos pablogėjimas. Ši būsena atsiranda dėl stipriai sumažėjusios saulės šviesos, dėl ko organizme keičiasi melatonino, vadinamo „laimės hormonu“, gamyba. Melatoninas atlieka keletą funkcijų: reguliuoja nakties miegą, padeda valdyti stresą, palaiko aktyvumą ir gerą nuotaiką dienos metu. Sezoninės distimijos simptomai: nuovargis, apatija, prislėgtumas, mieguistumas dienos metu, nekokybiškas nakties miegas, apetito sumažėjimas dieną ir kartais pasitaikantis apetito padidėjimas vakare ir net naktį.

Sezoninės depresijos gydyti nereikia.

Netiesa. Sezoninė depresija yra endogeninės (vidinės, nepriklausančios nuo išorinių priežasčių) depresijos atmaina, nors ir išgyvenama lengviau. O tai reiškia, kad išoriniai faktoriai, tokie kaip saulės šviesos trūkumas, yra tik mygtukas, paleidžiantis susirgimo mechanizmą. Todėl nuo sezoninės depresijos kenčiantiems žmonėms reikia gydymo ir profilaktikos. Kitaip kyla pavojus, kad liguista būsena peraugs į sunkią chronišką formą.

Rudeninės depresijos profilaktikai tinka šviesos terapija.

Tiesa. Be natūralių saulės vonių profilaktikai ir gydymui tinka naudoti įprastas dienos šviesos ir specialias fizioterapines lempas. Būnant namuose reiktų vengti tūnoti prie menkai spingsinčios lemputės, o stengtis apšviesti kambarį, kuriame esate. Idealu, kai šviesa iš visų pusių krenta vienodai. Be to, nereikia pamiršti ir pasivaikščiojimų dienos metu po rudenėjančią gamtą.

Rudeninę depresiją patiriantiems žmonėms padeda speciali dieta.

Tiesa. Kai kurie produktai iš tiesų padeda sumažinti rudens depresijos simptomus. Tai – bananai, šokoladas, sūris, įvairūs grūdai, pupelės, jūros gėrybės. Taigi jeigu kankina nemalonūs simptomai, dažniau vartokite šiuos produktus-antidepresantus.

Laikrodžio rodyklių persukimas į žiemos (vasaros) laiką gali sustiprinti sezoninę depresiją.

Tiesa. Laiko keitimas sutrikdo organizmo paros bioritmų pusiausvyrą, dėl ko gali paaštrėti ne tik bet kurios lėtinės ligos simptomai, bet ir atsirasti sezoninė depresija. Todėl pagyvenę žmonės, taip pat sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis ir tie, kurie yra linkę į depresiją turėtų iš anksto ruoštis perėjimui į žiemos (vasaros) laiką. Vertėtų atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, dažniau vaikščioti gryname ore, daugiau vartoti anksčiau minėtų produktų, esant galimybei įsigyti dienos šviesos lempą.

Sezoninė depresija gali pasireikšti simptomais, kurie būdingi „klasikinei“ depresijai.

Tiesa. Sezoninės distimijos kankinami žmonės būna pasyvūs, tingūs, greitai pavargsta, nieko nenori daryti, gerokai sumažėja jų intelektualinis ir fizinis aktyvumas. Be to, sezoninę depresiją gali lydėti ir fiziniai negalavimai – dažni galvos ar skrandžio skausmai, dusulys. Tikslią diagnozę nustatyti gali tik psichiatras arba psichoterapeutas.

Sezoninė depresija labiau yra „moterų pramanai“, vyrams ji negresia.

Netiesa. Depresija, taip pat ir sezoninė, kankina 6-10 procentų moterų ir maždaug 6-8 procentus vyrų. Moterys iš tiesų jautresnės sezoninei depresijai, tačiau stipriosios lyties atstovai taip pat nuo jos neapsaugoti.

Kova su rudeniniu liūdesiu

Niūrią nuotaiką aštrina stresas, kuris pasireiškia įvairiai: nuo blaškymosi po kambarį ieškant raktų prieš išeinant į darbą iki troškimo sudaužyti lėkštę į sieną (geriausiu atveju). Kad rytas neprasidėtų nuo įtampos reikia truputį pakoreguoti savo gyvenimą.

Pasiruoškite iš vakaro. Išsivalykite batus, nuspręskite, ką rengsitės, susidėkite reikalingus daiktus į rankinę. Taip ryte sutaupysite iki 30 minučių ir galėsite ramiai papusryčiauti.

Žadintuvą nustatykite 15 minučių anksčiau. Turėsite laiko išjudinti kūną.

Žymėkitės tai, kas svarbu. Kad ir kokią gerą atmintį turite, nesate apsaugoti nuo „pasimetusios“ minties ir dėl to neatliktos užduoties.

Mokykitės išskirti prioritetus. Visur, net smulkmenose. Taip pat svarbu dideles užduotis suskaidyti į smulkesnes, kad matytumėte įdirbį ir turėtumėte daugiau progų pasidžiaugti rezultatais.

Dalykitės įgaliojimais. Visas pareigas užsikraudami ant savo pečių tampate auka. Kaip žinia, aukos niekam neįdomios. Paprašyti pagalbos ir ją priimti visada gerai, tai – bendradarbiaujančio žmogaus bruožas.

Reguliariai maitinkitės. Maisto trūkumas provokuoja stresą. Šiuo metų laiku to tikrai nereikia.

Pagražinkite buitį. Stenkitės palaikyti pavasarį ir vasarą spalvomis džiuginusią aplinką. Reguliariai įsigykite kokią nors mielą smulkmeną namams. Juk taip smagu, kai supa šilti ir akiai malonūs daiktai!

Raskite laiko poilsiui. Net jeigu darbe užduočių iki kaklo ir namuose milijonai reikalų. Jeigu nenorite, kad stresas taptų nuolatiniu palydovu, skirkite nors porą valandų savaitgalį užsiimti savo mėgstama veikla.

Užsiimkite sportu. Visi gerai žino, kad sportas priverčia organizmą gaminti džiaugsmo hormoną. Nežiūrint to, daugelis ieško atsisakymo lankyti sporto salę, bėgioti ar mankštintis namuose priežasčių. O gaila! Sportuodama ne tik nuotaiką pakelsite, bet ir pagerinsite savijautą, sutvirtinsite raumenis.

Parašykite ar paskambinkite draugams ir giminaičiams. Visur skubėdami nerandame laiko pabendrauti su artimais žmonėmis. Pasistenkite reguliariai su jais susitikti. Įspūdžiai, prisiminimai ir kartu praleistas laikas puikiai pakels nuotaiką.

Stebėkite aplinką. Spalvoti medžių lapai, į šlapią kelio dangą atsispindintys mašinų žibintai, šviesos languose, skubantys praeiviai… Kiek nuostabių dalykų jus supa ir juos nesunku pastebėti.

Pabandykite:

  • 1 arbatinį šaukštelį mėtos lapų užpilkite stikline verdančio vandens ir pakaitinkite 10 minučių. Vartokite po pusę stiklinės nuoviro ryte ir vakare.

  • Ant didelio metalinio padėklo pastatykite 10-15 mažų žvakučių ir uždekite jas. Mėgaukitės šokančiomis liepsnelėmis! Juk ne veltui ilgais žiemos vakarais daugelis taip mėgsta pasėdėti prie židinio ir stebėti ugnį.

Lengvo rudens:)

Psichologė Rasa