Įvairūs nerimai

Jeigu skaitote šią skiltį, tikriausiai jūs arba jums artimas žmogus kenčia nuo nerimo. Kai nerimas pradeda trukdyti atlikti kasdienę veiklą, intensyvėja ir apima vis daugiau gyvenimo sričių, pačiam tampa vis sunkiau su juo kovoti. Yra daugybė efektyvių psichologinių kovos su nerimu būdų, kurių galiu padėti išmokti.

Priklausomai nuo problemos dydžio ir sudėtingumo, paprastai reikia 5 – 20 susitikimų (sesijų). Jų metu mes aptarsime jūsų nerimą, nusistatysime tikslus, atliksime įvairias užduotis, planuosime, kaip valdyti nerimą tarp sesijų.

Skaitydami toliau sužinosite, iš kur nerimas atsiranda, koks jis gali būti, kaip plačiai yra paplitęs ir kaip galiu jums padėti jį įveikti.

Supraskime nerimą

  • Evoliucinis veiksnys
  • Socialinis veiksnys
  • Grupės veiksnys
  • Tarpasmeninis veiksnys
  • Individualus veiksnys
  • Biologinis veiksnys

Problemos

  • Specifnės fobijos
  • Potrauminis streso sindromas (PTSS)
  • Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS)
  • Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS)
  • Sveikatos nerimas
  • Socialinis nerimas
  • Panikos atakos
 

 

Supraskime nerimą

Evoliucinis veiksnys

Mūsų protėvių pasaulyje akylai stebėti aplinką ieškant pavojaus ir grėsmės ženklų žmonėms buvo gyvybiškai svarbu. Už kiekvieno krūmo galėjo slėptis priešiškos genties karys ar alkanas plėšrūnas. Toks akylumas ir nerimo reakcija saugojo mūsų protėvių gyvybę. Nerimas ir dabar naudingas, nes atsidūrus realaus pavojaus akivaizdoje skatina kovoti arba bėgti. Tačiau pasaulis pasikeitė, o mūsų kūnai reaguoja taip pat, lyg tebegyventume pirmykščiame pasaulyje. Kai nerimas pradeda neigiamai veikti mūsų gebėjimą dirbti, bendrauti, pramogauti, jis nebepadeda. Konsultacijose naudojant terapinius metodus ir technikas mokysitės primityvias reakcijas keisti racionaliomis mintimis ir kontroliuoti nerimo išprovokuotą elgesį.

Socialinis veiksnys

Gyvename socialinėje visuomenėje, kurioje aplink tik ir girdime, kokie nesaugūs esame. Ir norime žinoti: ieškome informacijos ir labiau fiksuojame tai, kas patvirtina mūsų nuogąstavimus. Šiais laikais lengvas informacijos prieinamumas verčia mus pervertinti grėsmės ir pavojaus tikimybę ir tiesiog negirdime, kad didesnę laiko dalį viskas gerai ir nieko blogo neįvyksta. Naujienos apie virusus ir ligas prisideda prie su sveikata susijusio nerimo, naujienos apie ekonomiką – prie generalizuoto nerimo sutrikimo (GNS), naujienos apie nusikaltimus – prie agorafobijos, o žinios apie traumas – prie potrauminio streso sindromo (PTSS). Sesijų metu galėsite išmokti pažvelgti į šias baimes iš kito taško ir situacijas vertinti objektyviai.

Grupės veiksnys

Vertinti tai, kas yra pavojinga, daugiausiai išmokstame iš grupių, kurių nariais esame. Kitaip tariant, mūsų „gentis“ pasako, kas yra priešas: artimieji dalijasi baisiomis istorijomis, kad saugotumės pavojų; bendraamžiai susiduria su kokiomis nors pavojingomis situacijomis ir nerimauja dėl kitų; darbdaviai „bombarduoja“ žinutėmis, kad greičiau atliktume užduotį, kitu atveju puikiai žinome, kas laukia; mūsų draugai dalijasi nuorodomis apie įvykusius ar dar tik laukiamus gamtos kataklizmus. Tada šios grupės pasako, kaip turime reaguoti į pavojų ir kas nutiks, jeigu nereaguosime taip, kaip jie norėtų. Ir mes tikime jais, nes atsiskirti nuo grupės yra bauginanti perspektyva. Sesijų metu galiu padėti išmokti persvarstyti jums siunčiamas žinutes ir patiems priimti sprendimus.

Tarpasmeninis veiksnys

Mes nerimaujame dėl santykių, kurie mums yra svarbūs, ir mokomės kurti juos tokius, kad juose tilptų kuo mažiau nerimo. Ankstesnių santykių nesėkmės gali pasėti baimę dabartiniuose. Mes nepasitikime ir esame įtarūs, tačiau maskuojame savo baimes žaisdami subtilius žaidimus su kitais taip bandydami susidoroti su nerimu. Tačiau nuo to santykiai tik kenčia. Sesijų metu mokysitės atpažinti tuos žaidimus ir rasti labiau tinkamų nesudėtingų būdų gauti tokios paramos ir palaikymo, kokios jums reikia.

Individualus veiksnys

Nerimas yra susijęs su individualiais, kiekvienam skirtingais dalykais, todėl daugiausia laiko ir skirsime individualiam lygmeniui. Pirmiausia padėsiu jums išsiaiškinti, kokia asmeninė patirtis išprovokavo nerimą. Jūs išmoksite pakeisti arba priimti tuos dalykus ir su jais susijusius prisiminimus. Antra, ieškosime klaidingų minčių ir įsitikinimų, kurie sukelia nerimą ir jį palaiko, ir keisime juos alternatyviomis (teisingomis) mintimis. Trečia, aiškinsimės ir analizuosime, kokius jausmus sukelia jūsų mintys ir įsitikinimai. Mokysitės juos kontroliuoti arba pakeisti prioritetus taip, kad galėtumėte tuos nepageidaujamus jausmus ir stimulus daug lengviau priimti. Ketvirta, peržvelgsime strategijas, kurias praeityje naudojote nerimui mažinti. Daug žmonių naudoja vengimo strategiją (nedarau, neinu – nėra nerimo), tačiau tai suteikia laikiną palengvėjimą ir pasmerkia ilgalaikėms kančioms, nes nerimas niekur nedingsta. Žingsnis po žingsnio išmoksite naujų kovos su nerimu strategijų. Penkta, išsiaiškinsime, kaip nerimas verčia jus elgtis ir mokysimės naujų, labiau konstruktyvių elgesio būdų.

Biologinis veiksnys

Biologinis nerimo veiksnys yra užprogramuotas mūsų neurologijoje ir cheminėse medžiagose, kurias smegenys suaktyvina, kai sureaguojame į nerimą. Kiekvieno mūsų neurologija priklauso nuo genų ir gyvenimo patirties. Kai kurie žmonės gimsta su didesniu polinkiu į nerimą, bet ar tai peraugs į nerimo sutrikimą priklauso nuo to, ką žmogui tenka patirti ir kaip jis moka su tuo tvarkytis. Kai kurie suserga ligomis, lemiančiomis pokyčius neurologijoje, kas gali prisidėti prie stipresnio ir greitesnio nerimavimo. Kai kurie vartoja psichotropines medžiagas, kurios taip pat gali būti stipresnių nerimo reakcijų priežastimi. Gydytojai psichiatrai yra ekspertai, kurie identifikuoja ligas ir vaistus, sustiprinančius nerimo reakcijas. Psichologo vaidmuo – padėti pertvarkyti mąstymo procesą taip, kad į nerimą keliančias situacijas reaguotumėte kuo ramiau.

 

Nerimo problemos

Kiekvieno žmogaus su nerimu susiję problemos yra unikalios, kadangi kiekvienas žmogus ir jo gyvenimas yra unikalus. Vis tik egzistuoja septyni pagrindiniai nerimo tipai, kurie vadinami nerimo sutrikimais. Toliau skaitydami rasite trumpus kiekvieno nerimo sutrikimo apibūdinimus, sužinosite, kaip dažnai jie pasitaiko ir kaip terapija gali padėti.

Specifinės fobijos

• Fobija yra perdėta konkretaus dalyko ar situacijos baimė. Dažniausiai fobijos susiję su skrydžio, vorų, gyvačių, bendravimo, kraujo, aukščio, uždarų erdvių ir medicinos procedūrų baime.

• Nuo fobijos kenčiantis asmuo nerimo ar panikos simptomus patiria tuomet, kai susiduria su baimę keliančiu objektu ar situacija, todėl bando išvengti to kontakto. Jis gali suvokti, kad baimė yra perdėta, tačiau vis tiek nesugeba būti toje situacijoje. Baimė pradeda varžyti gyvenimą, riboja, kur žmogus gali eiti, ką gali daryti. Dėl to pradeda kentėti santykiai, darbas, sveikata.

• Vienu ar kitu gyvenimo momentu daugiau nei 11 % žmonių kenčia nuo fobijos ir daugeliu atvejų tai prasideda apie 7-14 gyvenimo metus.

• Kognityvinė elgesio terapija yra itin veiksminga gydant fobijas. Ji padeda žmonėms palaipsniui jaustis vis geriau baimę keliančioje situacijoje (tai vadinama laipsnine ekspozicija) ir suprasti, kad nerimo simptomai mažės, kuo ilgiau jie toje situacijoje išbus. 70-80 % žmonių pastebi žymų pagerėjimą vidutiniškai po 5 susitikimų.

Potrauminis streso sindromas (PTSS)

• PTSS yra klinikinis pavadinimas nerimo, kuris gali išsivystyti po stipriai sukrėtusių įvykių, kurie yra tokie gąsdinantys, kad galvojame, jog mums ar žmonėms šalia mūsų kyla didelis pavojus ar net grėsmė gyvybei. Pagrindinės PTSS priežastys paprastai yra karo, smurto, gamtos kataklizmų, seksualinės prievartos, automobilių avarijos, katastrofos, patyčių stebėjimas ar asmeninis patyrimas.

•  Bendri PTSS simptomai apima trauminio įvykio pakartotinį išgyvenimą prisiminimuose ar košmaruose, kas gali versti vengti vietų, žmonių, susitikimų ar daiktų, kurie tą įvykį primena. PTSS dažnai lydi depresija ir nemiga.

•  Vienu ar kitu gyvenimo momentu nuo 2 iki 10% žmonių kenčia nuo PTSS.

•  PTSS gydymui veiksminga Į traumą orientuota kognityvinė elgesio terapija.

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS)

• OKS yra klinikinis pavadinimas obsesijų (įkyrių minčių) ir kompulsinio elgesio, kurie stipriai pablogina asmens gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Obsesijos yra mintys ir impulsai, kurias žmogus laiko įkyriomis ar nederamomis ir kurios sukelia jam distresą ir nerimą. Kompulsijos yra kartojamas protinis ar elgesinis veiksmas, kurį asmuo atlieka reaguodamas į obsesijas, kad sumažintų distresą ar apsisaugotų nuo baimę keliančio įvykio.

•  Vienu ar kitu gyvenimo momentu apie 3% žmonių susiduria su OKS ir pradžia dažniausiai pasireiškia ankstyvoje paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje (13-24 metais).

•  Vienas efektyviausių OKS gydymo būdų yra Kognityvinė elgesio terapija kartu su Ekspozicija ir Atsako prevencija. Taikant šią kombinaciją apie 75% žmonių pajunta ryškų pagerėjimą ar OKS visai atsikrato vidutiniškai po 20 susitikimų.

(daugiau skaitykite čia)

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS)

•  GNS yra klinikinis pavadinimas nuolatinio ir nekontroliuojamo nerimo dėl daugybės įvairių dalykų: santykių, darbo, sveikatos ar finansų. Nuo GNS kenčiantys žmonės begalę laiko jaučiasi „lyg ant ašmenų“, nepailsėję, įsitempę, suirzę. Gali būti sunku susikaupti, greitai pavargsta ir prastai miega.

•  Nuo GNS kenčia apie 6% žmonių. Vyrams ši problema dažniausiai išsivysto maždaug 27, moterims – 20 gyvenimo metais.

•  Šiuo metu efektyviausia GNS gydymui yra Kognityvinė elgesio terapija. Taikant šią terapiją vidutiniškai po 13 susitikimų apie 60% žmonių pajunta ryškų pagerėjimą arba visiškai įveikia nerimą.

Su sveikata susijęs nerimas

•  Sveikatos nerimas – tai žmogaus baimė susirgti ar įsitikinimas, kad serga kokia nors rimta liga, kai visi medicininiai tyrimai rodo priešingai.

•  Sveikatos nerimą turintys žmonės nepavojingus pojūčius, pavyzdžiui, gerklės skausmą, mano esant simptomus rimtos ligos, kuri sugriaus jiems gyvenimą ar net baigsis mirtimi.

•  Kentėdami nuo šio nerimo žmonės arba vengia lankytis pas gydytoją bijodami, kad jų nuogąstavimai pasitvirtins, arba nuolat daro įvairiausius sveikatos tyrimus ir testus, kurių rezultatai rodo, kad jokio susirgimo nėra, bet tai jų neįtikina ir tyrimus vėl kartoja.

•  Apie 5% žmonių kenčia nuo sveikatos nerimo. Taikant Kognityvinę elgesio terapiją kartu su Dėmesingu įsisąmoninimu paremta kognityvine terapija stebimi ryškūs pagerėjimai. Žmonės geriau jaučiasi, kai sesijose išmoksta išgyventi tuos momentus, priimti gyvenime pasitaikančius netikėtumus ir nežinomybę, susitelkti į ilgalaikių tikslų ir planų kūrimą.

Socialinis nerimas

•  Socialinis nerimas yra socialinio bendravimo ir kitų žmonių vertinimo baimė. Nuo šio tipo nerimo kenčiantys žmonės bijo, kad pasakys ar padarys ką nors ne taip ir apsikvailins. Jie dažnai baiminasi, kad kiti pastebės, kaip jie prakaituoja, rausta ar dreba, pamanys, kad jie keisti.

•  Daug žmonių jaudinasi vienose ar kitose socialinėse situacijose, o kai kurie yra drovūs iš prigimties. Tačiau tie, kuriems būdingas socialinis nerimas arba apskritai vengia socialinių situacijų, arba tose situacijose elgiasi neadekvačiai būtent dėl savo nerimo.

•  Su socialiniu nerimu susiduria 2-4% žmonių ir dažniausiai ši problema išsivysto kažkur tarp vaikystės ir paauglystės.

•  Kognityvinė elgesio terapija yra labai efektyvus socialinio nerimo gydymo būdas. Ji padeda maždaug 85% žmonių.

Panika ir agorafobija

•  Panika yra staigus nerimo padidėjimas, lydimas tokių nemalonių pojūčių, kaip prakaitavimas, svaigimas, smarkus širdies dažymasis, dėl kurių žmogui atrodo, kad jis išprotės ar net numirs. Panikos atakos trunka nuo 1 iki 10 minučių, tačiau susilpnėjusi panikos ataka gali tęstis ir valandą ar kelias, kadangi viena panikos ataka pakeičia kitą.

•  Kartais gali atrodyti, kad panikos atakos ateina „iš niekur“, kartais – kad jas sukelia konkreti situacija. Atakas patiriantys dažnai nerimauja, kada ištiks kita ataka, todėl akylai stebi simptomus ir vengia atakas sukelti galinčių situacijų. Deja, toks akylas simptomų stebėjimas ir situacijų vengimas tik padidina kitos panikos atakos tikimybę.

•  Panika ir situacijų vengimas gali išprovokuoti agorafobiją. Dėl negalėjimo būti vietose, kurios asocijuojasi su panika, žmogaus gyvenimas tampa labai ribotas.

•  Yra žinoma, kad 1 iš 30 žmonių patiria bent vieną panikos ataką kuriame nors savo gyvenimo tarpsnyje. Panikos sutrikimą per gyvenimą patiria 1,5-3,8 % gyventojų kasmet. Iš 3000 žmonių 45 panikos priepuolis ištinka pirmą kartą gyvenime. Šis sutrikimas dažniau pasireiškia moterims negu vyrams ir dažniausiai prasideda 20-40 metų žmonėms, rečiau (26 %) – iki 20 metų asmenims.

•  Kognityvinė elgesio terapija yra psichoterapijos forma, kurios efektyvumas gydant paniką ir agorafobiją nurodomas daugelyje klinikinių tyrimų. Sesijų metu mokomasi lavinti įveikimo įgūdžius keičiant klaidingo mąstymo įpročius ir neadaptyvų elgesį. Daugelis panikos sutrikimu sergančių žmonių turi negatyvius įsitikinimus ar kognityvinius iškraipymus apie save ir juos supantį pasaulį ir šis klaidingas mąstymas dažnai veda prie neadaptyvaus elgesio, tokio kaip vengimas baimę keliančių situacijų. Apie 85% žmonių pajunta žymų pagerėjimą vidutiniškai po 12 sesijų.