Atgal į darbą? Nenoriu!

Na sakykite, kam nepažįstamas šis jausmas – po atostogų ateinate į darbą kupini gerų emocijų ir įspūdžių, gražiai įdegę, atrodo, kalnus galite nuversti, bet pamatote savo „gimtąjį“ stalą su šūsnimis popierių, lengvu dulkių sluoksniu nusėstu monitoriumi ir kažkaip nejauku ir liūdna pasidaro. O ir ankšta čia gerokai, ir triukšminga, zuja visi pirmyn atgal… Nė iš tolo neprimena tų nerūpestingų dienų.

Poatostoginio sindromo ypatumai

Grįžimas po atostogų į darbą – didelis stresas organizmui. Beveik pusė darbuotojų patiria stresą, įtampą ir nerimą. Pačius nelaimingiausius kankina galvos skausmai, sunkumas krūtinės srityje, tachikardija, nemiga, o kartais net ūmūs skrandžio skausmai.

Kai kurių atmetimo į darbą reakcija tokia stipri, kad jie paprasčiausiai nusprendžia iš jo išeiti. Amerikiečių tyrėjai kruopščiai paskaičiavo – 80 procentų prašymų atleisti iš darbo parašoma po atostogų. Tai nereiškia, kad žmonės visą likusį gyvenimą nusprendžia atostogauti. Svajojantiems keisti darbą šis laikas atrodo pats tinkamiausias, nes tik ką sugrįžę iš atostogų supranta – dabar arba niekada. Ir priima sprendimą „dabar“ naudai.

Antroji kategorija darbuotojų, kuriuos kankina poatostoginis sindromas nusprendžia iškart prasitęsti savo atostogas. Vieni vos grįžę iš kelionės tuoj pati ima planuoti kitą, kiti nueina kryžiaus kelius siekdami pratęsti atostogas dar net neišvykę iš svetimos šalies, o dar kiti bando „susirgti“ ir gauti nedarbingumo lapelį.

Kodėl taip sunku?

Pasikeitęs ritmas. Dabar tenka keltis anksčiau ir viską daryti greičiau. Net jeigu visas atostogas praleidote remontuodami butą ar prižiūrėdama daržo gėrybes tikriausiai nesiblaškėte po namus pusę septintos ryto ir negėrėte kavos skubiai audamiesi batus.

Kritiškas žvilgsnis. Per atostogas pripratote prie kitos aplinkos ir peizažų. Sugrįžus į darbą viską pamatote lyg pirmą kartą, į akis krenta visi trūkumai: „Ir aš čia praleidžiu pusę gyvenimo? O varge, juk sugebu daugiau!”.

Stresas organizmui. Nesvarbu, rinkotės pasyvų, aktyvų poilsį ar pažintinę kelionę – tai buvo malonus laiko leidimas, ne darbas. Dabar kitaip. Reikia įdėti daug pastangų ir siekti gerų rezultatų. O tai ne taip lengva ir linksma.

Nuovargis. Paradoksas, bet kai kurie žmonės pavargsta atostogaudami. Turint galvoje šiuolaikines ekstremalaus poilsio madas nenuostabu, kad po tokių atostogų kūnas prašo ramybės, maisto ir miego…

Nemylimas darbas. Dažniausiai „kojos į darbą neneša” tų, kuriems veikla nesuteikia jokio pasitenkinimo. Jeigu savo darbą apibūdinate kaip „nuobodžių susirinkimų vedimą, kvailų ataskaitų rašymą ir pan.“, nereiks tris kartus bandyti spėti, su kokia nuotaika grįšite į darbą.

Į darbą – ketvirtadienį

Nesame automatinės mašinos ir neturime mygtukų, perjungiančių organizmą iš „atostogų režimo“ į „darbo režimą“. Viskas kur kas sudėtingiau ir reikalauja laiko.

Jeigu atostogavote svetur, į namus grįžkite likus parai, dar geriau dviems, iki išėjimo į darbą. Viena diena „sueis“ miegui ir aklimatizacijai, kita – lagaminams iškraustyti ir susitikimams su draugais. Kad patirtumėte kuo mažesnį stresą pirmąją darbo dieną, reikia adaptuotis įprastoje aplinkoje. Šiomis dienomis su aplinkiniais stenkitės dalytis pozityviomis emocijomis ir kuo daugiau laiko skirti pasivaikščiojimams.

Nerekomenduojama į darbą sugrįžti pirmadienį ar antradienį, galite papulti į patį darbų sūkurį, kuris įsuks taip stipriai, kad gale savaitės atrodys, jog atostogų išvis neturėjote. Geriausia diena – ketvirtadienis. Nesuspėsite padoriai pasitikrinti pašto ir susidaryti veiklos plano svarbiausiems reikalams sutvarkyti kai ateis taip laukiamas savaitgalis. O po jo į darbą grįšite kaip po paprasto savaitgalio.

„Į mūšį“ iš lėto

Pirmąją dieną svarbu atsiminti štai ką – per vieną dieną neatliksite to, kas nebuvo daryta dvi tris savaites. Todėl vos grįžę nepulkite griauti senų barikadų ir statyti naujų. Jeigu tikėsime vokiečių mokslininkais, iš atostogų sugrįžusių darbuotojų intelekto koeficientas sumažėja 20 punktų ir jam aktyvuoti reikia laiko, todėl vargu ar pirmąją darbo dieną jūsų skubiai priimti sprendimai bus sėkmingi.

Palaipsniui į darbą įsitraukti verta dar ir dėl to, kad šiuo metu išlieka nedidelė persidirbimo tikimybė. O tuomet jau gresia ir poatostoginė depresija. Pirmąją dieną skirkite planavimui, susidarykite darbų, skambučių ir susitikimų sąrašus. Vietoje tradicinių užkandžiavimų ištrūkite su kolegomis į artimiausią kavinukę, kad galėtumėte pasidalyti savo kelionių įspūdžiais ir neformalioje aplinkoje aptarti darbinius reikalus.

Vis tik nereikia pamiršti, kad atostogos jau baigėsi, todėl džiaugtis nuotraukomis ir savo laime su visu pasauliu socialiniame tinkle geriau namuose.

Dar keletas patarimų

Pasirūpinkite miegu. Baigėsi „katino dienos“ arba „guluosi kada pavyksta ir keliuosi kada noriu“. Bent porą paskutinių atostogų dienų pasistenkite atsigulti pusvalandžiu ar valanda anksčiau. Pirmomis darbo dienomis taip pat vertėtų atsigulti anksčiau, kad miego trukmė liktų tokia, kokia buvo per atostogas.

Pasirūpinkite maistu. Paskutinę atostogų dieną neužmirškite papildyti šaldytuvo maisto atsargomis, juk kitą dieną reiks pusryčių ir nusinešti priešpiečių į darbą. Septintą ryto ne pats tinkamiausias laikas bėgti į parduotuvę, streso pirmomis dienomis ir taip užteks, o ir be stiprios kavos ar arbatos ryte vargiai būsite žvalūs.

Jokių dietų! Net jeigu galvojate, kad per atostogas „viskas įskaičiuota“ priaugote vieną kitą kilogramą dabar ne laikas dietoms. Organizmas ir taip gaus papildomą kiekį streso. Jeigu per atostogas įpratote dažniau užkandžiauti, pirmosiomis dienomis darbe nevertėtų kankinti organizmo. Atsineškite vaisių ar riešutų, kuriais galėtumėte užkąsti prie darbo stalo. Kad išvengtumėte slogių nuotaikų valgykite persikus, bananus, rinkitės patiekalus iš makaronų, šokoladą.

Skubėkite lėtai. Pirmą dieną atsikelkite šiek tiek anksčiau nei įprastai. Geriau tegul lieka keletas minučių laisvų, nei kyla nerimas, kad nespėjate. Iš namų išeikite taip pat truputį anksčiau, jeigu yra galimybė, į darbą eikite pėstute, jei ne – palikite automobilį šiek tiek toliau ir likusį kelią įveikite pėsčiomis. Turėsite laiko prisiminti geriausias atostogų akimirkas ir galutinai prabusite.

Darbas – ne vilkas. Neplanuokite jokių darbinių susitikimų pirmąją dieną. Kad ir kokie pareigingi esate, nekibkite strimgalviais į darbą. Kiekvienos valandos pabaigoje darykite trumpas pertraukėles, pastovėkite prie atdaro lango, atlikite keletą fizinių pratimų. Ir jau jokiu būdu nelikite darbe per pietų pertrauką ar, dar blogiau, neužsilikite po darbo. Nepamirškite, organizmas iš inercijos vis dar atostogauja. Kitaip, diena dvi ir jausitės išsunkti kaip citrina.

Psichologė Rasa