Egzaminų belaukiant

Egzaminų baimė būdinga visiems. Vienų ji gali būti tokia didelė, jog gavus egzaminų užduotį „ištrins“ visą turimą informaciją iš galvos. Kitiems ji gali trukdyti pasiruošti egzaminams.

Egzaminų stresas kyla dėl to, kas pastatyta ant kortos. O ant kortos pastatyta daug: norima specialybė, universitetas, šeimos, mokytojų ir tavo paties lūkesčiai. Baimė nusivilti ir nuvilti kitus pradeda formuoti nepasitikėjimo savimi jausmą, jog esi nepakankamai pasiruošęs, ar savigraužos jausmą, jog nepakankamai pastangų mokydamasis įdėjai.

Streso žala ir nauda

Pirmiausia nusiramink. Greičiausiai esi pasiruošęs ir pastangų įdėjai pakankamai, o stresas kyla natūraliai dėl šiuo metu esamos situacijos – egzaminų laukimo. Iš tiesų blogiau būtų, jeigu visai nesijaudintum. Juntamas stresas yra netgi naudingas, nes sutelkia į tikslą – kuo geriau išlaikyti egzaminus – ir skatina imtis priemonių jį pasiekti – kuo geriau pasiruošti.

Tiesiog svarbu neleisti stresui pasiekti tokio lygio, kai vietoj organizavimo jis pradeda dezorganizuoti. Per didelis ar per ilgai užsitęsęs jis sukelia tokius nemalonius simptomus, kaip galvos skausmas, miego sutrikimai, nuotaikų kaita, apetito praradimas, nuolatinis nuovargis, smarkus širdies plakimas, raumenų įtampa, skrandžio skausmai, negebėjimas atsipalaiduoti ir susikaupti. Streso keliamų simptomų išvengti ar juos sumažinti gali šiuo svarbiu laikotarpiu šiek tiek pakoreguodamas savo įprastą gyvenimo būdą.

Žingsniai pagalbos sau link

Rask laiko atsipalaiduoti
Nesvarbu, ar tai būtų pusvalandis knygos paskaitymo ar pasivaikščiojimas lauke. Padarysi daug daugiau ir išmoksi greičiau, jeigu darysi reguliarias pertraukėles. Pozityvus požiūris taip pat svarbus. Jeigu tikėsi, jog gali ir esi pasiruošęs sėkmingai įveikti šį laukiantį išbandymą, taip ir bus.

Rūpinkis miegu ir mityba
Dabar organizmui reikia itin daug energijos, todėl nešvaistyk jos besimaitindamas kada papuola ir nemiegodamas kiauras naktis. Tuo nieko nelaimėsi, o atėjus egzaminų sesijai neturėsi energijos nei mokytis nei susitelkti ties tuo, kas svarbiausia. Geresnę nuotaiką išlaikyti ir greičiau užmigti padės fiziniai pratimai. Šiuo laikotarpiu kaip niekada svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp protinio darbo ir fizinio aktyvumo.

Būk organizuotas
Niekas taip lengvai iš vėžių neišmuša kaip nemalonūs netikėtumai. Egzaminai nėra netikėti. Žinodamas žinių spragas, stenkis jas užpildyti. Gal būt turi draugų tarp ankstesniais metais laikiusiųjų. Pasikalbėk su jais. Bet kokia informacija ar konspektai yra naudingi. Pasinaudok visais įmanomais šaltiniais. Nebijok paklausti mokytojų. Jie yra savo dalykų ekspertai. Kvailai atrodysi ne tuomet, kai paklausi, o tuomet, jei „susimausi“ todėl, kad nepaklausei.

Susidaryk tvarkaraštį
Nesikartok visų egzaminų medžiagos vienu metu. Visko atrodys labai daug ir tikėtina, kad pradėsi panikuoti. Mokymąsi planuok. Žinodamas egzaminų datas susidaryk tvarkaraštį, kad turėtum kartojamųjų dalykų planą. Planuodamas išskirk prioritetus, daugiau laiko palik dalykams, kurie tau atrodo sunkiausi. Jiems skirk šiek tiek laiko kasdien, tokiu būdu geriau suprasi ir įsiminsi. Nepamiršk ir kitų poreikių: valgymo, miego, namų ruošos, poilsio. Planuodamas dienotvarkę atrasi, kuris dienos metas mokytis tau labiausiai tinka.  

Kiti svarbūs dalykai

Ruošiantis egzaminui svarbu rasti ramią, patogią vietą. Susitark su namiškiais, kuris laikas ir vieta mokytis namuose yra labiausiai tinkami, kad galėtum išvengti bet kokio trukdymo. Jeigu mokaisi kambaryje, kuriame ir valgai, ir miegi, pasistenk atskirti mokymosi vietą ir laikykis laiko grafiko, kad, prieš akis matydamas studijų medžiagą, nejaustum sąžinės graužimo, jog nesimokai.

Nėra „gero“ ar „blogo“ medžiagos kartojimosi būdo. Mokymosi metodai priklauso nuo to, kas labiausiai tau tinka ir nuo egzamino tipo. Tai gali būti svarbių dalykų pasižymėjimai knygoje ar konspektuose, temų santraukų pasirašymas ar ištisos temos perrašymas. Taip pat svarbiausių faktų ar datų kartojimas garsiai, formulių ar apibrėžimų įsiminimas pagal kažkokias asociacijas. Jeigu turi stiprią vaizdinę atmintį, gali esminius dalykus užrašyti ant atskirų lapelių ir iškabinėti juos tau matomose vietose.

Metodų kaitaliojimas padės dėmesį išlaikyti ilgiau ir informaciją įsiminti geriau. Dėl tos pačios priežasties gali derinti nuobodaus ir įdomaus dalyko kartojimą. Jeigu sunkiai sekasi pradėti mokytis, pradėk nuo lengvesnio dalyko.

Jeigu sunku išlaikyti dėmesį, pradėk mokytis nedidelėmis laiko atkarpomis ir pamažu jas ilgink. Tačiau prisimink, kad optimaliausias laiko tarpas mokytis vienu prisėdimu yra 45-60 minučių.  

Svarbiausia…

…žiūrėk perspektyviai. Realiai vertink, ką gali pasiekti. Prisimink, jog visi esam skirtingi, turim skirtingus gebėjimus, įgūdžius ir pasiekimo galimybes. Egzaminų sėkmė nenusako tavo kaip asmenybės vertės. Net jei pasiseks mažiau, nei norėjai ar tikėjaisi, pasaulis dėl to nesugrius, net ir tavo. Gal atvirkščiai, atvers duris į tai, ką tu geriausiai išmanai ir tai bus tikrasis tavo kelias. Be to, visada yra antra galimybė.

Ką turi žinoti tėvai

Paprastai tėvai egzaminų laikotarpiu jaudinasi ne mažiau, nei vaikai. Svarbu atsiminti 3 dalykus. Prima, nedemonstruokite jaudulio, nes vaikas gali pamanyti, jog nepasitikit jo gebėjimais. Antra, nenuvertinti egzaminų svarbos, nes vaikas gali prarasti motyvaciją ruoštis. Trečia, nekalbėkit apie tai, jog jau matot savo sūnų ar dukrą „su baltu gydytojo chalatu“, nes tokiu būdu vaikas netiesiogiai jaus spaudimą, o baimė nepateisinti tėvų lūkesčių trukdys gerai pasiruošti.

Per didelį stresą atpažinsit iš:

  • pasikeitusio elgesio

  • neigiamos į save nukreiptos kalbos: „Aš susikirsiu“, „Man tikrai nepavyks“ ir pan.

  • irzlumo

  • greito įsitraukimo į ginčus, pykčio pliūpsnių

  • atsisakymo bendrauti su draugais, šeima ar pasitraukimo iš mėgiamos veiklos

  • vengimo mokytis

Padėti galite:

  • išlikdami ramiais, stengdamiesi nesupykti dėl vaiko padidėjusios reakcijos į smulkmenas

  • padrąsindami, primindami apie ankstesnius jo pasisekimus moksle

  • jeigu šeimoje yra vyresnių vaikų, paprašydami jų patarti ir padėti besiruošiančiam

  • stebėdami, ar vaikas daro pertraukėles mokydamasis, ar kompensuoja protinį darbą džiaugsmą teikiančia veikla

  • padėdami susidaryti dienotvarkę ir mokymosi planą

Psichologė Rasa