Kaip auklėti paauglį ir neprarasti savitvardos?

Kai nesiliaujantis mažylio verkimas naktimis nedavė miegoti, paslapčia svajojote, kaip gerai bus jam užaugus, galėsite ne tik išsimiegoti, bet ir pakalbėti, pasitarti, kartu leisti laiką… Ir štai jūsų atžalai 13. Tikriausiai dabar anos bemiegės naktys, palyginus su dabartiniu nerimu, baime ir įtampa atrodo kaip lengvas pasivaikščiojimas parke.

Auginant mažylį tereikia stengtis per daug nenukrypti nuo tam tikrų taisyklių. Auklėjant paauglį tėvai privalo ne tik atrasti juos ir jį tenkinantį bendravimo stilių, bet ir tinkamai pritaikyti savo auklėjimo principus ir metodus prie paauglystei būdingų fizinių ir psichinių pokyčių. Ir net viską suvokdami manote, kad paauglystei reikia ruoštis lyg karui? Tuomet gal pravers keletas paprastų rekomendacijų.

Supraskite: esate tėvai, ne bičiuliai

Užmirškite filmus, kur mama – geriausia paauglės dukters ar sūnaus draugė. Tikroji jūsų draugystė prasidės maždaug po 10 metų. O dabar reikia visai ne to. Išlaikyti artumą, žinoma, būtina, tačiau bičiulystė čia mažai kuo dėta. Įsivaizduokite, sakote paaugliui: „Gali man viską pasipasakoti, visada tave suprasiu ir palaikysiu“. Ir štai vieną gražią dieną jis papasakoja jums tokių dalykų, kad jums pasidaro baisu dėl jo saugumo! Ką darote? Neapsieinate be pamokymų, nuobaudų ir draudimų. Vadinasi, nesate jo bičiulė, nes jai tikriausiai visai smagu būtų klausytis.

Su paaugliu kalbėtis reikia visokiomis temomis, tačiau žadėti, kad jį visada suprasite ir pateisinsite – negalima. Paauglystė – didžiųjų eksperimentų metas. Ir dėl to kaltinti galime biologiją. Už sprendimų priėmimą atsakinga paauglio smegenų sritis dar tik formuojasi, o atsakinga už impulsyvumą – jau pačioje aktyvumo viršūnėje. Taigi jūsų pareiga – padėti paaugliui priimti apgalvotus ir tinkamus sprendimus, o kartais – priimti tuos sprendimus už jį. Tai, kas atrodo tinkama jums dažniausiai visai netinkama paaugliui, dėl to ir privalote būti tėvais, o ne tapti bičiuliais.

Užsiauginkite storą odą

Kai jūsų mažyliui buvo penkeri, jis jus apkabindavo ir myluodavo be jokios didesnės priežasties. Ech, kaip gera buvo! O štai dabar tarytum tapo kitu vaiku, kuriam jūs, atrodo, visai nerūpite, o priversti jį jus pabučiuoti ar apkabinti – išvis misija neįmanoma!

Neliūdėkite, tai greitai praeis. O kol kas užtenka žinoti, kad jūs dėl to nesate kalti, čia paties paauglio pasirinkimas. Šiame laikotarpyje vien jūsų buvimas verčia jį siekti nepriklausomybės, o draugų nuomonė daug svarbesnė už jūsų. Ne dėl to, kad jūsų nemyli. Tokios „žaidimo“ taisyklės. Siekdamas išlaikyti savo statusą paauglys tiesiog privalo taip elgtis, nors širdies gilumoje oi, kaip esate jam reikalingi!

Todėl pagrindinė jūsų užduotis – iškęsti visas paaugliškas nuotaikų kaitas, baimes ir agresijas. Šis etapas kažkuo panašus į ikimokyklinius metus: nors mažylis jau užaugo, jo žodynas ir akiratis prasiplėtė, tačiau jam suaugusiųjų pasaulis vis dar per didelis, o štai vaikų – jau per mažas. Todėl ir blaškosi. O jums reikia užsiauginti storą odą ir iškęsti šį etapą.

Neatsilikite nuo naujovių

YouTube, Bluetooth, Wi Fi, tas, anas… Nejau jie neturi įdomesnių būdų laikui praleisti, tiesa? Ne, netiesa. Jeigu jūsų vaikai tuo domisi (o jie tikrai domisi!), vadinasi, jūs taip pat turite domėtis. Tik ne tam, kad slapčia skaitytumėte jų susirašinėjimus, o tam, kad neprarastumėte su jais emocinio ryšio, na ir apskritai ryšio su šiuolaikiniu pasauliu. Yra ir dar viena svari priežastis. Išmanydami naujoves būsite geriau pasiruošę supažindinti savo atžalas su virtualiame pasaulyje tykančiais pavojais.

Būkime atviri, interneto nesustabdysime ir savo vaikų nuo jo neapsaugosime. Dabartiniai paaugliai – technologijų, keičiančių tiesioginį bendravimą, įkaitai. Išspauskite iš to kiek įmanoma daugiau naudos. Siųskite vieni kitiems juokingas žinutes ar elektroninius laiškus, dalinkitės perskaitytomis naujienomis. Tokiu būdu daugiau sužinosite, kuo jūsų vaikas domisi.

Susitaikykite: jūsų skonis – pasenęs!

Paauglys eksperimentuoja su viskuo – šukuosena, drabužiais, muzika, draugais. Visa tai tam, kad rastų vietą pasaulyje. Jo išorė atspindi vidinę savęs paiešką. Ir jeigu vaikas gerai mokosi, nesivelia į nusikalstamą veiklą, laikosi normų ir taisyklų – sukąskite dantis ir netrukdykite tiems jo eksperimentams. Tiesa, tik jei jie nekelia pavojaus. Jeigu paauglė pradės dėvėti itin atvirus provokuojančius drabužius, privalėsite įsikišti, dėl jos pačios saugumo.

Skonių skirtumus paverskite ne mūšio lauku, o diskusija. Kad ir kaip „ant bangos“ esanti muzika groja jūsų nervais, nesiraukykite. Geriau pasakykite: „O, čia kažkas naujo!”. Tik aišku be jokio sarkazmo. Paprašykite paaiškinti, kas jam patinka toje muzikoje.

Sugebėdami išlikti ramūs tarp visų tų kartais gąsdinančių eksperimentų užsitarnausite savo atžalos pagarbą ir pasitikėjimą. Paaugliui nebus poreikio slapstytis nuo jūsų tamsiose tarpuvartėse, vadinasi, jūs vis dar turėsite galimybę kontroliuoti jo elgesį.

Nebūkite Šerlokais Holmsais

Vos tik sūnus ar dukra kažkur išeina, apima toks noras „patikrinti“ kambarį, kad sunku atsispirti! Nesulaiko nei ant durų užklijuotas ženklas „Stop!“ nei „Pašaliniams įeiti draudžiama!“. Kokie gi jūs pašaliniai? Deja, čia tik jums taip atrodo. Paaugliui „savi“ – tik jo draugai.

Na, bet jeigu jau „netyčia“ aptikote ką nors, jūsų įsitikinimu, uždrausto ar nepriimtino, paauglys atkreips dėmesį ne į tai,  blogo radote, o kokiu būdu radote. Ir tada uždraustas vaisius taps dar saldesniu.

Jeigu jums kelia nerimą vaiko elgesys ar įtariate, kad jis gali turėti kažkokių daiktų, kurių jam turėti nereikėtų, geriau tiesiai jo apie tai ir paklauskite. Tikėtina, kad jis neigs visus jūsų įtarimus, bet vis tik supras, kad juo rūpinatės ir esate sunerimusi.

Po tokio pokalbio kurį laiką stebėkite, ar nepakito jo elgesys, galbūt pats kreipsis į jus patarimo. Bet jeigu teigiamų pokyčių nėra, o nerimą keliantys ženklai tik aštrėja – atidėjus visus privatumus į šalį teks peržiūrėti jo asmeninius daiktus. Nors šis veiksmas sumažins jo pasitikėjimą jumis, vis tik saugumas šioje situacijoje yra svarbiausias.

Atmerkite akis! Realybė kitokia!

Nepriklausomai nuo to, kaip tinkamai vaikus auklėjate ir kokias vertybes šeimoje puoselėjate tikimybė, kad jūsų paauglys padarys kažką, kam jūs nepritariate – labai didelė. Realybė tokia: trys trečdaliai paauglių iki 11 klasės jau būna bandę alkoholio, maždaug tiek pat – rūkyti. O kur dar seksas ir narkotikai?

Bet užtenka apklausti tėvus ir šie skaičiai tampa mikroskopiniais. Taip, nedaug tėvų sutiks, kad jų vaikai įeina į šią statistiką. Juk tenka girdėti, o gal ir jūs sakote: „Tik jau ne mano vaikas!“. Ši nuostata skatina tėvus matyti tai, ką nori, bet ne tai, ką reikia.

Nebūkite stručiu, slepiančiu galvą smėlyje, ir aptarkite su paaugliu visus įmanomus nemalonius jo asmeninio gyvenimo aspektus. Atsikratykite baimės, ne va tai kalbos apie uždraustus dalykus tik paskatins juos išbandyti. Tai netiesa. Kuo atviriau su vaiku kalbėsite, tuo stipresnis taps emocinis jūsų ryšys. O būtent jis yra didžiausia paauglį nuo rizikingo elgesio sauganti garantija.  

Psichologė Rasa