Kaip įveikti pošventinį sindromą

Taip lauktos gražiausios metų šventės atėjo ir praėjo. Kalėdų eglė nupuošta, dovanos išvyniotos, banko sąskaita tuščia, kitos šventės dar toli, pavasaris ir šiltas oras – taip pat. Priešakyje – ilgos sausio ir vasario naktys bei šaltos dienos. Prasideda laikotarpis, psichologų vadinamas „pošventiniu sindromu“, kuriam būdinga bendra liūdna nuotaika, entuziazmo ir energijos trūkumas, apatija, kraštutiniu atveju – depresija ir stresas. Po triukšmingų, linksmų ir smagiai praleistų žiemos švenčių prarandamas kasdienis įprastas ritmas, išderinamas darbo, miego ir poilsio režimas, slegia prasta nuotaika, tampa sunku susidoroti net su įprastomis kasdienėmis užduotimis. Tad ką daryti, kad šios nemalonios būsenos išvengtume ir praėjus šventėms jaustumės laimingi?

  1. Mėgaukitės dovanomis, kurias gavote: jei gavote knygą – skaitykite ją, jei filmą – žiūrėkite. Neužkiškite dovanų į kampą, net mažiausia smulkmena (nors gal jums visiškai nereikalinga) rodo, jog esate svarbūs tam, kuris ją įteikė.

  2. Nuėmę šventines dekoracijas, nepalikite namų tuščių. Keletas naujų gražių žiemos gėlių ar kvepiančių žvakučių padarys juos jaukius ir šiltus.

  3. Kol lauke vis dar šalta, o vakarai ilgi ir tamsūs pats laikas ieškoti naujų pomėgių, kurie užpildytų atsiradusią tuštumą. Gali būti, jog atrasite savyje gero kulinaro, tapytojo ar muzikanto talentą. Jei nesate kūrybingi, prisiminkite paprastą pasivaikščiojimą lauke ir fizinius pratimus. Kadangi socialiai priimtinu būdu išreikštos neigiamos emocijos yra geriau nei jų slopinimas, todėl nuotaikos perkėlimas ant drobės, įpynimas į muzikos natas ar nukreipimas į fizinius pratimus veiks ir kaip savęs išreiškimo priemonė ir kaip neigiamų emocijų išveikimo mechanizmas.

  4. Galvokite apie svarbų laukiantį ir malonų įvykį ar šventę, numatomą artimiausioje ateityje. Visada smagu kažko laukti ir tikėtis. Pradėkite galvoti apie būsimas atostogas, apie tai, ką privalote nuveikti iki tam tikro laiko, apie svarbius būsimus šių metų sprendimus.

  5. Leiskite daugiau laiko su mylimais žmonėmis. Niūrios ir tamsios dienos dažnai tampa vienatvės ir vienišumo kompanionėmis. Nors po praūžusių švenčių šurmulio dažnam kyla noras pabūti vienam, dabar tam nėra pats tinkamiausias metas. Bendravimas su draugais ar artimaisiais neleis niūriai nuotaikai užvaldyti minčių.

Ir galiausiai (o gal visų pirma?) svarbu stengtis į viską žiūrėti pozityviai. Vieno garsiausių praeito amžiaus Amerikos psichiatrų dr. Karlo Augusto Meningerio teigimu, „Požiūriai yra svarbesni nei faktai“. Psichologinis pasidavimas aplinkybėms kenkia daug labiau nei pačios aplinkybės. Kad ir kokios nemalonios būtų, jos yra mažiau svarbios nei mūsų požiūris į jas.

Psichologė Rasa