Daugumai žmonių patinka, kai jų išklauso, paiso nuomonės, nepertraukia kalbant. Kai toks žmogus atsiranda mūsų kelyje, manome jį esant „geros dūšios“. Jis daro viską, kad kitiems būtų gera ir patogu: lengvai užsikrauna sau ant pečių svetimą naštą, pamina savo troškimus dėl kito asmens norų, su šypsena prisiima aukos rolę. O kaip kitaip? Juk būtent taip elgiasi geri žmonės. O gal – „žmonės be stuburo“?
Gal būt jus auklėjo taip, kad įskaudinti kitą – tolygu būti niekšu. Bet juk ne visi aplinkinių reikalavimai yra logiški ir teisingi. Kodėl turite atsisakyti apsilankymo teatre dėl to, kad draugė eilinį kartą neturi kam palikti vaiko? Kodėl aukojate savo asmeninį laiką, kad perdarytumėte išsiblaškiusio kolegos ataskaitą? Siekdami visiems įtikti įvarote save į kampą. Ar gali paprastas mirtingasis turėti tiek jėgų ir laiko, kad išpildytų kiekvieno pažįstamo ir artimojo lūkesčius?
Atsisakydami to, kas jums tikrai labai svarbu išduodate save. Jūsų gyvenimas negali būti pilnavertis ir laimingas. Negalite būti geri kitiems ir abejingi sau. Pertvarkyti savo įsitikinimus nėra lengva. Kad nesijaustumėte visiški egoistai, prisiminkite situacijas, kai buvo gerai visiems, išskyrus jus. Jūsų auka buvo priimta kaip savaime suprantama. Prisipažinkite, ar širdyje nebuvo skaudu, kad niekas nepasivargino pasidomėti jūsų jausmais? Iš kitos pusės, jeigu žmogus nepasako savo nuomonės, galima manyti, kad jis jos paprasčiausiai neturi. Nereiškiate savo teisių ir norų, vadinasi, jums taip gerai. Gal jau laikas padaryti šiokias tokias elgesio korekcijas? Pabandykite pasinaudoti keletu patarimų.
1. Pagalvokite, ko iš tiesų bijote. Prisiminkite ir užrašykite ant lapo paskutines penkias situacijas, kai darėte ar kalbėjote kažką, kad gautumėte kitų pritarimą. Kaip būtumėte pasielgę, jeigu būtumėte klausę savo troškimų, o ne siekę įtikti kitiems? Kas blogo būtų nutikę, jeigu būtumėte taip ir pasielgę? Atidžiai išanalizuokite visus nuogąstavimus, ar tikrai jūsų pozicijos išsakymo pasekmės tokios baisios? Ar taip jau baisu kažkam nepatikti ar nutraukti kontaktus su vienu ar kitu žmogumi? Ar tikrai verta bendrauti su tais, kurie ignoruoja jūsų interesus iškeldami savuosius?
2. Įvertinkite sau keliamus reikalavimus. Kartais žmogus atlaidus kitų silpnybėms ir klaidoms, bet neatleidžia jų sau. Tobulybės siekimas, žinoma, pagirtinas, bet viskam yra ribos. Neprivalote būti tobuli. Kaip pasakė japonų rašytoja Murasaki: „Kiekvienas sukonstruotas savaip. Nėra žmogaus visiško niekšo. Nėra ir tokio, kuris turėtų visus privalumus: grožį, susitvardymą, protą, skonį ir ištikimybę. Kiekvienas geras savaip ir sunku pasakyti, kuris geresnis“.
3. Nustokite vertinti save tik pagal tai, ką darote dėl kitų. Tarpusavio pagalba – puiki visų santykių dalis, bet nereikia daryti to, ką darote vien tam, kad kam nors įtiktumėte. Sprendimas padėti turi būti nuoširdus ir neprimestas. Labiausiai vertinami geranoriški, o ne baime ar kalte paremti poelgiai. Nėra protinga traukti iš bėdos kitus išduodant savo įsitikinimus ir vertybes. Toli gražu ne visiems patinka silpnavaliai. Supratę, kas esate, aplinkiniai gali labai lengvai pradėti naudotis šia jūsų silpnybe. Slėpdamiesi už svetimų lūkesčių ir planų vargu, ar galėsite išskleisti savo asmeninį potencialą.
4. Mokykitės sakyti „ne“. Jeigu jūsų prašo to, kas į jūsų planus neįeina, nebijokite atsakyti. Ir nereikia prigalvoti visokių pasiteisinimų – sakykite taip, kaip yra. „Ne“ – viso labo atsakymas, kaip bet kuris kitas. Jeigu draugai kviečia į vakarėlį, kuriame bus jums nemalonių žmonių, atsisakykite dalyvauti tiesiog pasakydami, kad tokie susibūrimai ne jums. Neieškokite stiprių argumentų, pasakykite „ne“ ir stebėkite reakciją. Daugeliu atvejų įsitikinsite, kad nieko blogo neįvyks. Niekas neįsižeis. O jeigu kas nors bus labai nepatenkintas, neverta išgyventi, jeigu ir dings iš jūsų gyvenimo.
5. Nesigėdykite savo individualumo. Anytai nepatinka jūsų suknelės modelis? Ką gi, jūs su ja jaučiatės ir atrodote puikiai, tad kodėl turėtumėte jos atsisakyti. Jums patinka visai kitokie filmai nei jūsų žmonai? Kankintis dvi valandas filmo premjeroje nėra prasmės. Jeigu pasakysite apie tai iš anksto, ji į filmą nueis viena ar su drauge. Kas čia tokio?
6. Nebijokite sakyti, ko norite jūs. Pavyzdžiui, jeigu su draugais ruošiatės į klubą ir dauguma norėtų vakarą praleisti tame, kuris jums nepatinka, nebijokite to garsiai pasakyti. Neprošal priminti aplinkiniams, kad turite savo nuomonę, kurios išreiškimas anaiptol nėra egoistinis reikalavimas. Jeigu manote, kad pernelyg daug darote dėl kitų, galbūt paprasčiausiai nepasakote savo pozicijos. Neverskite žmonių spėti, ką galvojate ir ko norite. Tiesiog pasakykite.
7. Ieškokite kompromisų. Būti akiplėša egoistu taip pat nepriimtina, kaip ir būti „mazgote“. Praktikuokite sveiką savigarbą ir rūpinimąsi savimi. Galima ir net reikia išklausyti kitų nuomonės, bet nereikia pamiršti, kad tai, ką darote ar nedarote jūs – išskirtinai jūsų asmeninis sprendimas. Kilus menkiausiam interesų konfliktui teisingiausia išeitis – abiem pusėms priimtino sprendimo paieška, bet ne išskirtinai savo interesų aukojimas.
8. Pasaulis nepasikeis dėl to, kad jūs kažkam nepatikote. Jeigu jūsų vadinamas „draugas“ ar „draugė“ nustojo su jumis bendrauti dėl to, kad kuo nors neįtikote, galite būti tikri, kad jie pretenduoja ne į draugų, o į naudos sau ieškotojų kategoriją. Atsikratę pastangų visiems įtikti įgysite tvirtą apsaugą nuo manipuliuotojų. Atminkite vieną dalyką, labiau gerbiami tie, kurie turi tvirtą savo nuomonę nei tie, kurie paklūsta bet kuriai kitai. Rūpinkitės savimi, įsiklausykite į savo norus. Tai neliks nepastebėta ir aplinkiniai nustos ignoruoti jūsų poreikius.
Žingsnis po žingsnio
Daugumai žmonių bus sunku iš karto priprasti prie naujojo jūsų „Aš“, galite išgirsti priekaištų iš serijos „ko čia pasikėlei“. Mat buvote „patogus žmogus“ ir daugumai buvo daug paprasčiau, kai su viskuo sutikote, todėl dabar yra pasimetę ir nežino, kaip reaguoti. Bet nepradėkite dėl savo elgesio pokyčių atsiprašinėti ar teisintis. Tiesa, kai kurie nauji veiksmai gali neigiamai atsiliepti darbiniams santykiams. Atidžiai apgalvokite, ką planuojate daryti, kad atsisakydami atlikti tai, kas jums nepriklauso, bet anksčiau darėte, neįsiveltumėte į konfliktus. Daugeliu atvejų atsakyti vadovybei reiškia pasirašyti nuosprendį sau. Darbe ypač tinka posakis „žingsnis po žingsnio“, tai reiškia, kad pradėti turite nuo nereikšmingų dalykų, kad ir jums, ir jūsų kolegoms nebūtų šoko. Permainų vėjas atėjo į jūsų, ne į jų galvas.