Toliau kęsti negalima išeiti

Dauguma bet kokio tipo smurtą namuose patiriančios moterys paprašytos padėti kablelį dvejotų. Ne todėl, kad būtų laimingos gyvendamos su smurtaujančiu partneriu. Tiesiog smurtas ne visada yra akivaizdus, nors emocinis ar fizinis skausmas yra tikri.

Skausmas ir pažeminimas
„Jis netyčia“, „Tai daugiau nepasikartos“, „Aš pati kalta“ – maždaug tokius žodžius galima išgirsti sakant moteris, patyrusias vyro smurtą. Ir nors to nenori pripažinti, giliai širdyje jos žino, kad „paskutinis kartas“ kartosis vėl ir vėl. Buitinis smurtas – tai pasikartojantis ir dažnėjantis veiksmas, siekiant įbauginti ir kontroliuoti kitą žmogų.
Smurtas santykiuose ne visada matomas išoriškai, reiškiamas fiziniais veiksmais, kai jus stumdo, sugriebia, muša. Tai gali būti įžeidinėjimai, gąsdinimai, žeminimai, kiekvieno žingsnio kontroliavimas, ignoravimas, melavimas, seksualinis priekabiavimas. Yra tekę girdėti moteris sakant, kad geriau patirti fizinį smurtą nei psichologinį, nes „fizinės žaizdos palieka mažesnius randus“. Nežinau, ar kalbant apie smurtą išvis galima galvoti, kas yra geriau. Jo tiesiog negali būti. Jokio. Taip pat nepritariu ne kartą girdėtai nuomonei, kad moteris smurto patiria tada ir tiek, kiek leidžiasi jo patirti.
Iš tiesų kiekviena situacija skirtinga ir nors galima įžvelgti panašumų viską suplakti į vieną krūvą nėra teisinga. Labiau smurtą patirti rizikuoja tos moterys, kurių vaikystė nebuvo laiminga. Vaikai, ant kurių tai rėkė, tai atsiprašinėjo žodžiais ir dovanomis, kuriuos žemino, gąsdino ir versdavo būti „atpirkimo ožiais“, užauga nežinodami, kokie yra normalūs, meilės kupini santykiai. Jeigu moters vaikystės emociniai išgyvenimai priminė amerikietiškus kalnelius, suaugusi ji gali priimti tokį santykių tipą kaip meilės ženklą.

Smurto ciklas
Pirmoji stadija – auganti įtampa. Atsiranda pavieniai įžeidinėjimų proveržiai. Moteris paprastai reaguoja ramiai, stengiasi sumažinti įtampą. Vyro elgesį gali teisinti jo reakcija į stresą darbe, finansinius keblumus ir panašias problemas. Įtampai stiprėjant moters gebėjimas balansuoti vis labiau silpsta. Būtent šioje stadijoje jai labiausiai reikia ir būtina rasti palaikymą ir paramą.
Antroji stadija – sprogimas. Įtampa pasiekia kulminaciją ir ją lydi atitinkami veiksmai. Įsiūčio priepuoliai tokie stiprūs, kad skriaudikas negali paneigti jų egzistavimo, o moteris – kad jie stipriai ją veikia. Paprastai moterys iš anksto nujaučia, kad tokia banga artinasi ir ima stiprėti baimė ir slėgti depresija. Smurtinis elgesys atsiranda dėl to, kad vyras renkasi prievartinį santykių būdą. Po tokio proveržio dažniausiai prasideda incidento rimtumo neigimas, kreipimasis į policiją, medikus. Šioje stadijoje moteris neturi laukti, kol nuojauta pasitvirtins ir atsiris smurto banga, o išvengti jos išeinant iš namų, kviečiant pagalbą.
Trečioji stadija – „medaus mėnuo“. Šiame periode vyras gali būti labai geras, mylintis, jaustis kaltu, žadėti niekada daugiau taip nedaryti arba, atvirkščiai, kaltinti moterį, kad ji išprovokavo tokį jo elgesį, bet vis tiek prisiimti kaltę už savo veiksmus. Šiame periode moteris laiminga, tiki, kad vyras pasikeis. Tai laikas, kai jai sunkiausia išeiti, bet privalu atsiminti, kad smurtas greičiausiai pasikartos, intensyvės, o tarpai tarp ciklų trumpės.

Psichologinis į smurtą linkusio vyro portretas
Su jumis elgiasi nepagarbiai. Jeigu vyras žemina, šaiposi iš jūsų nuomonės, grubiai su jumis elgiasi draugų akivaizdoje, nuolat pertraukia jūsų kalbą – tai pranešimas, kad jis negerbia jūsų. Jeigu jis gina tokį savo elgesį, kai bandote pasakyti, kaip jums dėl to skaudu, labai tikėtina, kad sulauksite dar didesnės kontrolės ir spaudimo. Užslėptas smurtas gali pasireikšti ir kitaip: jis jus idealizuoja, su jumis elgiasi kaip su porcelianine vaza. Tai – būdas ignoruoti jus kaip asmenybę. Jis mato tik savo fantaziją ir jeigu jums nepavyksta atitikti jo idealo, tampa grubus ir piktas. Iš tiesų skirtumas tarp atvirai užgauliojančio vyro ir to, kuris užkėlęs moterį ant pjedestalo ne toks ir didelis. Abu demonstruoja negebėjimą gerbti ją kaip individualią asmenybę.
Jus kontroliuoja. Kontrolė prasideda nereikšminguose dalykuose ir pradžioje neturi nieko bendro su tuo, ką galima vadinti smurtu. Jis komentuoja jūsų aprangą ar išvaizdą (pernelyg seksualu arba nepakankamai seksualu). Negatyviai atsiliepia apie jūsų šeimą, artimus draugus, priekaištauja, kad per daug laiko jiems skiriate, per dažnai išeinate iš namų. Pradeda vis dažniau patarinėti, kaip turite tvarkytis su savo gyvenimu ir susierzina, kai nepaisote jo rekomendacijų. Arba staiga pradeda reikšti priekaištus, kad nepritariate jo požiūriui į politiką, asmeninius santykius, sportą ar kitus dalykus.
Jis savininkiškas. Nepamatuotas pavydas – vienas iš pačių ryškiausių artėjančio smurtinio elgesio signalų. Savininkiškumo jausmas dažnai priimamas kaip meilės ženklas. Jis gali jums skambinti penkis kartus per dieną, kad žinotų, ką veikiate, kur esate ir su kuo. Arba reikalauti, kad kiekvieną vakarą leistumėte tik su juo. Gali būti, kad jo jausmai jums iš tiesų labai stiprūs, bet ne tai skatina jį laikyti jus ant trumpo pavadėlio. Taip jis pažymi aplink jus savo teritoriją, kad jūs priklausote jam. Savininkiškumo jausmas rodo, kad jis myli jus ne kaip nepriklausomą žmogų, o kaip lobį, kurį reikia saugoti. Po kurio laiko pradėsite dusti nuo nuolatinio persekiojimo ir tai kels dar didesnį jo pavydą.
Niekur nemato savo kaltės. Kilus menkiausiai problemai visada randa kam suversti kaltę net nesvarstydamas savo indėlio į susiklosčiusią situaciją. Bėgant laikui kaltinimų taikiniu vis dažniau tampate jūs. Tokio tipo vyras dalina pažadus, kurių netęsia, bet visada suranda daugybę pasiteisinimų. Jam nesvarbu, kaip dėl to jaučiatės jūs, jis susitelkęs tik į save. Jūsų santykiuose taiko dvigubus standartus: vienos taisyklės galioja jam, kitos – jums. Taip pat atkreipkite dėmesį, kaip jis kalba apie buvusias partneres. Ar prisiima atsakomybę dėl ankstesnius santykius ištikusių problemų? Jeigu visada ir viskas – moters klaida, labai greitai ir jus pradės kaltinti dėl bet kokių sunkumų.
Jam patinka „gelbėtojo“ vaidmuo. Į prievartą linkusius vyrus neretai traukia silpnos, pažeidžiamos, skaudžią asmeninę patirtį turinčios moterys, kurias reikia „gelbėti“. Pavyzdžiui, kai kurie jų užmezga santykius su moterimi, kuriai padeda pabėgti nuo smurtaujančio vyro, o vėliau patys pradeda kontroliuoti kiekvieną jos žingsnį ir kelti tokią pačią grėsmę. Todėl venkite vyro, kurį stipriai traukia valdžios santykiuose disbalansas.

Namuose vienoks, „žmonėse“ – kitoks
Skamba keistai, bet aplinkiniai smurtautoją dažnai laiko nuostabiu žmogumi, mat būdami tarp žmonių jie moka surengti tikrą šou, kaip nuostabiai elgiasi su savo moterimi. Smurtauja tada, kai nėra žiūrovų. Dėl tos priežasties egzistuoja didelė praraja tarp vyro visuomeninio įvaizdžio ir to, kaip elgiasi su moterimi privačioje aplinkoje. Pavyzdžiui, jis gali lieti įsiūtį namuose, bet būti ramus ir besišypsantis išėjęs iš jų; egoistas ir susitelkęs tik į save, bet dosnus ir skubantis į pagalbą draugams; žeminti ir niekinti moteris, bet garsiai diskutuoti apie lyčių lygybę; jaustis vienvaldžiu lyderiu namuose, bet kritikuoti kitus vyrus, kurie negerbia moters ar smurtauja.
Skausmas dėl tokio kontrasto gali visai sužlugdyti moterį. Ji mato, kaip jos vyras juokauja su kolegomis, kalbasi su kaimynais, padeda pataisyti mašiną draugui... Ir vėliau kaimynė ar kolega jai sako: „Tas tavo vyras toks geras, tau taip pasisekė.“ Atsakydama ji tik burbtelėti: „Žinoma“ ir viduje jaučia tokią sumaištį, kad sunku kalbėti.
Smurtautojus traukia valdžia ir kontrolė ir dažniausiai tai gauna, kurdami gerą visuomeninį įvaizdį. Deja, toks vyro žavumas trukdo jo partnerei kreiptis paramos ir pagalbos, nes ji jaučia, kad kiti ja nepatikės ar, dar blogiau, kaltins ją pačią. Pasitaiko atvejų, kai net išgirdę apie vyro sulaikymą už smurtą artimoje aplinkoje jo pažįstami bando jį pateisinti. Taip veikia jo sukurtas įvaizdis: „Jis toks geras vyras, nepanašus į smurtautoją. Tikriausiai ji išvedė jį iš kantrybės“.

Problema – negebėjimas atskirti meilės ir prievartos
Meilę ir prievartą suplakdamas į vieną masę smurtautojas gali stipriai įskaudinti, sumušti, sužeisti savo partnerę, o paskui absurdiškai pareikšti, kad tokio elgesio priežastis buvo jo begalinė meilė. Deja, visuomenės informavimo priemonės panašias situacijas pateikia kaip „nusikaltimus, padarytus iš aistros“. Ir staiga tas nusikaltimas neatrodo toks baisus, juk žodis „aistra“ siejasi su romantiškais troškimais ir meile, ypač jauname amžiuje.
Tikroji meilė reiškia, kad mes gerbiame kitą žmogų, stengiamės palaikyti jo savivertę ir nepriklausomybę. Tokia meilė neturi nieko bendro su smurtu ir prievarta. Smurtauti gali bet kokią padėtį visuomenėje užimantis, bet kokiam asmenybės tipui priklausantis vyras. Toks elgesys nepriklauso nuo ekonominės gerovės ir net nuo to, laimingą ar nelaimingą vaikystę vyras turėjo. Kai kurie smurtinėje aplinkoje augę berniukai renkasi visai kitą kelią ir suaugę tampa tikrais savo šeimos sergėtojais. Ir atvirkščiai, geroje šeimoje augęs vyras gali tapti smurtautoju. Taip yra dėl to, kad smurtas – vertybių problema. Smurtautojas siekia, kad visi paisytų jo jausmų ir jeigu kas nors ne taip pažiūrėjo ar ne taip su juo pasielgė, savo įžeistos ir piktos asmenybės pusės viešai nedemonstruos, o „pasitaupys“ ir išsilies ant partnerės, kai liks vieni.
Ar meluoja skriaudžiantis vyras, kad jus myli? Paprastai ne. Dauguma savo moteriai jaučia labai stiprius pojūčius, kuriuos vadina meile, bet nesupranta, kad tai nėra meilė. Jis painioja meilės jausmą su troškimu, kad jūs visą savo gyvenimą skirtumėte padaryti jį laimingą, troškimu kitiems sudaryti gerą įspūdį, kai jūs esate šalia, troškimu jus turėti ir kontroliuoti. Šie troškimai – svarbus ženklas to, ką jis vadina romantiška meile. Tai nėra sveika meilė. Kad tokia būtų, jis turi pakeisti savo požiūrį į gyvenimą, atskirti prievartinius ir savininkiškus troškimus nuo tikro rūpinimosi, kad sugebėtų matyti jus, kaip individualią asmenybę.

Kodėl sunku išeiti?
„Vyras mane myli, tiesiog jis ūmaus būdo“. Tokį klaidingą įsitikinimą sustiprina vyro atgaila: „Nesuprantu, kas man užsėjo“ ir gėlės, kaip „nuoširdaus“ atsiprašymo ženklas. Stop! Atminkite, kad savęs nekontroliuoja tik psichopatai, visi kiti ranką prieš moterį kelia sąmoningai, tai reiškia, jis ir toliau taip elgsis nepriklausomai nuo dievagojimosi, kad tai daugiau niekada nepasikartos.
„Vaikams reikia tėčio“. Kai kurios moterys naiviai tikisi, kad vaikai nieko nemato ir nesupranta. Vaikai visada reaguoja į šeimines problemas, net tas, apie kurias garsiai nekalbate. Kenčia jų fizinė ir psichinė sveikata, jie tampa neklusnūs, agresyvūs, hiperaktyvūs, įsivelia į konfliktus su bendraamžiais ir mokytojais. Maži vaikai dėl tėčio ir mamos problemų kaltina save, vyresni kankinasi dėl to, kad negali apginti mamos.
„Jeigu paliksiu jį, jis padarys ką nors man arba sau“. Pirmuoju atveju reikia apgalvoti visus įmanomus apsisaugojimo būdus, iškilus būtinybei kreiptis į policiją. Antruoju atveju... atminkite, kad jis taip myli save, kad vienintelis žmogus, kuriam jis negali sukelti skausmo, tai jis. Be to, nesate atsakinga už kito suaugusio žmogaus gyvenimą, jeigu jis pats jį tokį sukūrė.
„Neturiu kur eiti“. Kalba eina ne tik apie gyvenamąją vietą ir pastovias pajamas, bet apie gyvenimą apskritai: kuo išėjus užsiimti, kam save paskirti, su kuo gyventi ir panašiai. Tokios baimės puikiai iliustruoja moters nepasitikėjimą savimi, kuris verčia blaškymąsi tarp nusistovėjusio nors ir kančių keliančio gyvenimo ir troškimo išsilaisvinti ir pradėti viską nuo tuščio lapo. Supraskite, kuo ilgiau visa ta trunka, tuo sunkiau imtis veiksmų, nes buitinis smurtas įvilioja auką į spąstus – periodiški žeminimai formuoja bejėgiškumo, nereikšmingumo ir priklausomybės jausmus, o jie silpnina ryžtą priimti sprendimus.

Veiksmų planas
1. Atsikratykite iliuzijų, kad viską dar galima pakeisti. Yra toks posakis „Pirmas kartas – atsitiktinumas, antras kartas – sutapimas, trečias kartas – sistema“. Net pirmą kartą sulaukus smurtinio vyro elgesio yra didelė tikimybė, kad jis pasikartos. Jeigu tokį elgesį kenčiate ne pirmą kartą, naivu tikėtis, kad jis liausis.
2. Netylėkite apie savo problemas. Moterys laikosi pozicijos „Viešai baltinių neskalbti“. Bet smurtas – ne tas atvejis, kurį galima pasilaikyti sau. Jums svarbūs žmonės turi žinoti, kas vyksta, tai garantuoja tam tikrą apsaugą, o pasidalytas skausmas yra mažesnis. Be to, išvengsite situacijos, kai ilgai smurtą kentusi, bet tylėjusi moteris nusprendusi palikti savo vyrą aplinkinių yra apkaltinama išardžiusi šeimą, supraskite, palikusi gerą vyrą.
3. Išanalizuokite savo elgesį. Niekas už jus geriau nepaaiškins, kodėl leidotės engiama. Galbūt blogio šaknys auklėjime arba jūsų tėvų šeimoje rankos pakėlimas, žeminimas buvo beveik norma. Bet žinokite, kad suprasti save ir pripažinti savo klaidas – du skirtingi dalykai. Jeigu ir yra kažkur jūsų kaltės, tai tik tame, kad leidotės su savimi taip elgtis.
4. Jeigu trūksta jėgų ir pasiryžimo iš karto nutraukti su vyru visus santykius, pabandykite išeiti pas tėvus, draugę ar į išsinuomotą butą kuriam laikui. Svarbiausia, nusprendusi sugrįžti atgal labai aiškiai ir tvirtai, be jokių papildomų paaiškinimų turite jam pareikšti, kad ankstesnio jo elgesio nepakęsite ir bet koks ženklas, rodantis, kad viskas kartosis, padės galutinį tašką jūsų santuokoje.
5. Neprisiimkite aukos vaidmens. Skiepykite savyje savigarbos, pasitikėjimo savimi jausmus. Ieškokite gyvenime kitų prasmių, o ne aklai paklusti žmogui, kuris jus žemina. Pomėgiai, mėgiamas darbas, visuomeninė veikla – darykite tai, kas jums miela, kad taptumėte vis labiau savarankiška ir mažiau priklausoma. Privalote mokytis suvokti savo jausmus ir poreikius, paisyti savų interesų, įveikti baimę reikšti nuomonę. Kuo labiau stiprėsite psichologiškai, tuo mažiau bijosite ryžtis permainoms ir tuo sunkiau bus jus bauginti.

Psichologė Rasa