Suprasti depresiją nėra paprasta. Galbūt ir dėl to, kad yra daug depresijos tipų ir kiekvienas iš jų kyla dėl jam būdingų specifinių priežasčių ir nevienodai prislegia jausmus ir atima energiją. Pravartu apmąstyti tris depresijos kategorijas*.
Pirmos kategorijos depresija gali būti fizinės ligos padarinys. Pavyzdžiui, kai stiprus gripas paguldo į patalą, žmogui ima neberūpėti darbo reikalai. Jam norisi ramiai gulėti ir miegoti kiek įmanoma ilgau. Jis nustoja domėtis išoriniu pasauliu. Laikinai iš jo pasitraukia, protas ir emocijos pereina į prislopintą būseną. Tai yra natūralus būdas pasisaugoti nuo nuolatinio nerimo dėl to, ką jis praranda realiame pasaulyje. Laimei, gripas praeina ir prislėgta nuotaika išsisklaido, nors pasitaiko, kad kartais dar vargina dieną ar dvi po to, kai fiziniai simptomai jau būna pranykę. Protui dažnai prireikia poros dienų grįžti į normalią būseną.
Antros kategorijos depresija dažnai vadinama situacine arba reaktyviąja depresija. Ji atsiranda ypač skausmingoje gyvenimo situacijoje ir dažnai apima netekties jausmą. Pavyzdžiui, neretai depresija lydi sutuoktinio netektį mirties ar skyrybų atveju, darbo praradimą ar išėjimą į pensiją, vaiko netektį (jam išvykus mokytis), tėvų netektį (jiems mirus), draugystės ar sveikatos praradimą, pinigų netekimą. Taip pat depresija gali rastis nepasiteisinus lūkesčiams, tarkime, apie laimingą santuoką, išblėsus meilės jausmams, praradus viltį, kad santykiai visada teiks tokį pasitenkinimą, kokio kadaise vylėtės.
Trečios kategorijos depresiją skatina tam tikras biocheminis sutrikimas, kai sutrinka proto ir emocijų biocheminė pusiausvyra. Kartais ji vadinama endogenine depresija („endogeninė“ reiškia „kūno viduje“), kurią sukelia biologiniai ir cheminiai kūno pojūčiai. Ši depresija – fizinė liga. Biologinių priežasčių sukeltos depresijos atveju guodžia faktas, kad ji neblogai pasiduoda medikamentiniam gydymui. Tačiau biologinės kilmės depresijos sudaro tik trečdalį visų depresijų. Daug labiau paplitusi situacinė depresiją. Nuo jos vaistai padeda ne taip efektyviai, nebent situacinė depresija truko ilgą laiką ir pažeidė organizmo biocheminius procesus. Tačiau būtina pastebėti, kad ilgai užsitęsusi depresija, kad ir kokios kilmės ji būtų, gali sutrikdyti cheminių medžiagų pernašos tarp neuronų sistemą smegenyse. Todėl dalį gydymo gali sudaryti vaistai.
Beveik visi kartkartėmis patiriame trumpus situacinės depresijos priepuolius, tiesiog tokios būna normalios mūsų reakcijos kasdieniame gyvenime. Bet paprastai tokie prislėgtumo jausmai mūsų nepalaužia ir neleidžiame jiems valdyti mūsų elgsenos. Po kelių dienų tie jausmai atlėgsta, taigi depresija būna nedidelis bendros gyvenimo tėkmės padarinys.
Vis dėlto kartais depresija virsta rimta problema. Dažnai tokie laikotarpiai vadinami klinikine depresija. Šis terminas vartojamas įvairiais atvejais, bet dažniausiai juo nusakoma depresija, trunkanti daug savaičių, gal net mėnesių ir paveikianti normalias gyvenimo funkcijas: miegą, apetitą, gebėjimą dirbti ar mokytis, socialinius santykius. Klinikinė depresija kaip liga turi būti gydoma, nes nėra ko tikėtis, kad po kurio laiko ji tiesiog praeis. Negydoma klinikinė depresija turi tendenciją sunkėti ir žmogus vis labiau ir labiau atitrūksta nuo gyvenimo tikrovės.
Jei depresijos priežastis yra biologinė, gydytojo išrašyti vaistai gali padėti. Paprastai prireikia nuo trijų iki keturių savaičių, kol paaiškėja, ar medikamentas duoda teigiamų rezultatų. Jei laukto poveikio nėra, gydytojas paprastai išrašo kito tipo vaistų. Neretai pasitaiko, kad paciento depresyvios būklės pokytis pastebimas tik tada, kai gydytojas išrašo trejus ar ketverius skirtingo tipo vaistus**.
Tačiau jei depresija neturi biologinės priežasties, vien medikamentai menkai tepadeda, todėl depresijos apimtam asmeniui patartina kreiptis į profesionalų darbo su depresijos kamuojamais asmenimis patirties turintį psichologą. Jei depresija situacinė, geriausias gydymo būdas – psichologo konsultacijos. Asmuo turi „apdoroti“ savo sielvartą dėl netekties, sukėlusios depresiją, arba išmokti prisitaikyti prie depresiją sukėlusios situacijos. Tai lengviausia padaryti per tam tikrą laikotarpį padedant profesionaliam psichologui***. Įžvelgdamas biocheminio depresijos aspekto galimybę psichologas paprastai nukreipia pacientą pas psichiatrą, kuris, įvertinęs situaciją, rekomenduoja konkrečius vaistus. Tinkamiausias gydymo būdas tokiems pacientams – kompleksinis gydymas, tai yra, medikamentų ir psichologo konsultacijų derinimas.
Depresija nėra neišgydoma liga. Tinkamai gydomi atsigauna net tie asmenys, kuriuos depresija kamavo ilgus mėnesius, o kartais ir metus.
Psichologė Rasa
* Gary Chapman, Santykių keliai ir klystkeliai,Alma littera: Vilnius, 2016 (Desperate Marriages,Chicago, 2008).
** David B. Biebel, Harold G. Koenig, New Light on Depression, Grand Rapids: Zondervan, 2003.
*** Frank Minirth, Paul Meier, Happiness Is a Choice, Grand Rapids: Baker, 2002.