Jeigu norite ko nors pasiekti, turite nusistatyti tikslus. Tikslai ne tik leidžia kontroliuoti gyvenimo kryptį, bet ir suteikia galimybę įvertinti, kaip jums sekasi. Pagalvokite: milijono eurų banke turėjimas yra sėkmės įrodymas, jeigu vienas iš jūsų tikslų yra kaupti turtus. Bet jeigu jūsų tikslas yra užsiimti labdara, tuomet pinigų kaupimas vien tik sau prieštarauja tam, kaip jūs apibrėžiate sėkmę. Kad pasiektumėte tikslus, reikia žinoti, kaip teisingai juos nustatyti. Neužtenka tiesiog pasakyti „Aš noriu“ ir tikėtis, kad tai įvyks. Jeigu tiksliai neapibrėšite tai, ko norite, ir kodėl norite, sėkmės jį pasiekti tikimybė labai sumažės. Tikslo nustatymas – tai procesas, kuris prasideda nuo kruopštaus apsvarstymo, ko norite pasiekti, ir baigiasi sunkiu darbu, kad tai iš tiesų pasiektumėte. O tarp jų yra keletas labai gerai apibrėžtų žingsnių.

1. Pasirinkite konkretų tikslą. Jeigu tikslas nėra konkretus, pavyzdžiui, „geriau jaustis“, „būti savimi“, bus sunku įvertinti, kiek pasistūmėjote į priekį ir kada tikslą pasieksite, o tai mažins motyvaciją toliau stengtis. Tarkime, jeigu norite geriau pažinti save ir atrasti tai, kas jums teikia malonumą, suplanuokite ką nors konkretaus, pavyzdžiui, kiekvieną savaitę išmėginti po vieną naują laisvalaikio užsiėmimą.

2. Susirašykite priežastis, kodėl jums tai svarbu ir ką gausite įgyvendinę norimus tikslus. Gal geriau jausitės fiziškai ar psichologiškai? Gal jausite daugiau pasitenkinimo savimi? Arba susipažinsite su naujais žmonėmis ar uždirbsite daugiau pinigų? O gal „įtilpsite“ į drabužius, kurie šiuo metu per maži? Kuo smulkiau viską surašykite ant kortelės ir nešiokitės ją savo piniginėje. Pažvelkite į ją kasdien, ypač tuomet, kai motyvacija stengtis ima svyruoti.

3. Kasdien ką nors nuveikite dėl trokštamo tikslo. Kasdien kartojami nauji įpročiai „prigyja“ greičiau. Todėl jeigu, pavyzdžiui, norite daugiau judėti, įtraukite tai į savo dienotvarkę; jeigu norite įprasti daugiau šypsotis, kaskart susitikę kolegą nusišypsokite. Jeigu jūsų tikslas toks, kad kasdien vardan jo ką nors nuveikti nėra galimybės, pasiimkite kortelę, kurioje surašyta, kodėl tas tikslas jums svarbus, ir perskaitykite. Kuo dažniau apie tai galvosite, tuo didesnė tikimybė, kad kils įvairių sumanymu greičiau jam pasiekti.

4. Kasdien užrašykite, ką nuveikėte. Dienoraščio rašymas padeda efektyviau įgyvendinti pokyčius. Tarkime, trokštate įprasti sveikiau maitintis. Tuomet kasdien užrašykite, ką, kada ir kiek valgėte. Reguliarus užsirašinėjimas primena, kokio tikslo siekiame ir padeda realistiškiau įvertinti, ar veiksmai veda jo link. 

5. Tikėkitės kliūčių. Vienintelis būdas išvengti kliūčių – nieko neveikti ir plaukti pasroviui. Jeigu apsisprendėte ko nors siekti, verta žinoti, kad teks susidurti tiek su palankiomis, tiek su nepalankiomis aplinkybėmis. Veiksmingas būdas įveikti kliūtis – iš anksto jas numatyti ir apsvarstyti įveikimo būdus. Viską taip pat galite rašyti dienoraštyje.

6. Nesiekite tobulo rezultato. Negraužkite savęs, kai retsykiais nuklysite nuo tikslo ir judėkite pirmyn. Jokie didesni pokyčiai negali būti įgyvendinti per vieną dieną ir be klaidų. Kuo tikslas sudėtingesnis ir kuo ilgiau truks jį įgyvendinti, tuo didesnė tikimybė, kad pasitaikys nuklydimų. Sakykime, jūsų tikslas nevalgyti saldumynų vieną dieną. Visai tikėtina, kad jį įgyvendinsite 100 procentų, tačiau jeigu šio pažado norite laikytis metus, realistiškiau būtų tikėtis 80 ar 90 procentų rezultato.

7. Neišsigąskite motyvacijos sumažėjimo. Pasiryžimas siekti užsibrėžto tikslo paprastai stiprus būna pradžioje, kai tik to imamės. Tuomet dažnai ne visai realistiškai vertiname, kiek pastangų ir kitokių išteklių jis pareikalaus. Vėliau, susidūrus su kliūtimis, kartais motyvacija ima mažėti, o tikėjimas, kad tikslą galima pasiekti – silpnėja. Pavyzdžiui, ryte atsibudus galite pajusti didelį nenorą mankštintis. Tokiu atveju atlikite eksperimentą: net jeigu labai nenorite ko nors daryti, tačiau žinote, kad tai jums į naudą, tiesiog imkite ir padarykite. Laba dažnai po kelių minučių nenoras sumažėja ar visai dingsta.

8. Teisingai įvertinkite tikslus, kurių praeityje nepavyko pasiekti. Jeigu norite dar kartą pamėginti įgyvendinti tai, ko anksčiau padaryti nepavyko nors mėginote, būkite pasiruošę tam, kad šįkart teks pasistengti labiau nei imantis ko nors visai naujo, nes būsite labiau linkę abejoti savo galimybėmis ir gebėjimais. Dar sykį įvertinkite, ar tikslas yra realistiškas ir konkretus. Kokios anksčiau mėgintos strategijos neveikė? Kas buvo veiksminga? Ką vertėtų daryti ir ko vengti šį kartą?

9. Pasitelkite į pagalbą kitus žmones. Daugeliui laikytis įsipareigojimų sekasi kur kas geriau, kai įsipareigojame ne tik sau, bet ir kitiems. Todėl pasidalykite savo norais siekti pokyčių su draugais, šeima, artimaisiais, ypač tais, kurie turi panašių tikslų ar yra tiesiogiai suinteresuoti, kad jums pavyktų (pavyzdžiui, kad mestumėte rūkyti). 

10. Numatykite, kaip apdovanosite save pasiekę tarpinį ir galutinį rezultatą. Gal leisite sau įsigyti kokį nors seniai trokštamą daiktą, o gal išvažiuosite kur nors pailsėti? Pagalvokite, koks apdovanojimas jus iš tiesų motyvuos ir džiugins. Prisiminkite, kad seni įpročiai nesusiformavo per dieną, savaitę ar mėnesį, todėl jiems pakeisti prireiks daugiau laiko nei norėtųsi. Todėl numatykite tarpinius tikslus, kuriuos pasieksite greičiau. Kita vertus į savo pastangas nevertėtų žiūrėti tik kaip į bėgimą finišo link. Neužmirškite pasidžiaugti kitais aplink esančiais žmonėmis ir maloniais dalykais.

                Psichologė Rasa