Šioje nesibaigiančių užduočių ir skubos eroje mes kenčiame didėjančią įtampą darbe ir namuose. Stengdamiesi padaryti daugiau per tą patį laiką, dažnai visiškai eliminuojame pertraukas iš savo darbo grafiko. Tačiau tyrimai rodo, kad trumpos, dažnos pertraukėlės iš tikrųjų padeda pasiekti daugiau, nes sumažina stresą ir leidžia geriau susikaupti.
Kūnas kiekvieną dieną eina ciklais, kai energija ir aktyvumas pasiekia piką, o po to nuslūgsta. Greičiausiai pastebite, kad ryto valandomis ir po vakarienės turite daugiau energijos, tačiau jaučiate nuovargį vidury dienos. Šis modelis būdingas daugumai žmonių. Taigi yra prasminga planuoti pertrauką šio natūralaus energijos nusėdimo ciklo metu, kai kūnas yra pavargęs ir jam reikia pasikrauti. Daugeliui šis laikotarpis paprastai būna nuo antros iki ketvirtos valandos popiet. Žmonės jaučia nuovargį ir tampa mažiau dėmesingi tam, ką daro.
Kai kurie vengia daryti pertraukas bijodami prarasti produktyvumą. Tačiau Amerikos Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos instituto (National Institute for Occupational Safety and Health) tyrimas parodė, kad darbuotojai, kurie darė trumpas pertraukėles, demonstravo padidėjusį budrumą ir produktyvumą, nes jų protas ir kūnas buvo „atnaujinti“. Trumpos pertraukėlės palengvina arba užkerta kelią raumenų ir kaulų sistemos diskomfortui ir akių skausmui.
Reguliarios pertraukos taip pat gali pagerinti santykius. Per didelis stresas sekina ir pasklinda į kitas gyvenimo sferas ir pirmiausiai į santykius su tais, kurie jums yra patys svarbiausi: su partneriais, vaikais, tėvais, draugais ir bendradarbiais. Reguliarios pertraukos padeda šiek tiek numalšinti streso sukeltas emocijas, nes jų metu turime galimybę „išleisti“ dalį to garo prieš sakydami ar darydami tai, ko vėliau galbūt gailėsimės.
Kūno ženklai
Kaip žinoti, kada reikia pertraukėlės? Klausykite savo kūno. Ar skauda akis, liejasi vaizdas nuo žiūrėjimo į kompiuterio ekraną? Ar jaučiate, tarsi jūsų kojos būtų sustingusios sėdint toje pačioje padėtyje ilgą laiką? Ar žiovaujate kas 90 sekundžių? Tai tik keli signalai, kuriuos jūsų kūnas siunčia norėdamas pasakyti, kad laikas pertraukai. Pernelyg dažnai ignoruojame šiuos signalus, nes manome, kad pertrauka sumažins mūsų produktyvumą. Bet viskas atvirkščiai – kelios minutės poilsio nuo darbo padidins fizinį ir psichinį pajėgumą ir padarysite kur kas daugiau.
Štai keletas idėjų kitai pertraukėlei:
Rąžymasis. Jei esate vienas iš daugelio, kurie ilgas valandas sėdi už stalo prie kompiuterio, bent kartą per valandą atsistokite nuo savo kėdės, kad pasivaikščiotumėte, pasirąžytumėte ir pamankštintumėte rankas ir kojas. Taip pat periodiškai atitraukiant akis nuo kompiuterio ekrano sumažėja jų nuovargis. Galite atlikti minutės trukmės akių mankštą.
Ėjimas. Vaikščiojimas gerina kraujotaką, žmogus tampa budresnis, sumažėja įtampa kūne. Be to, aplinkos pakeitimas, peizažo pasikeitimas gali suteikti naujos perspektyvos ar net padėti atrasti konkrečios problemos sprendimą.
Kvėpavimas. Kontroliuojami kvėpavimo pratimai – lėtas gilus oro įkvėpimas per nosį ir iškvėpimas per burną – yra puikus būdas sumažinti įtampą, padidinti budrumą ir atnaujinti mintis. Šie pratimai nereikalauja ypatingo pasirengimo, juos galite atlikti bet kur. Norėdami gauti geriausius rezultatus, pabandykite atlikti maždaug septynis ar aštuonis įkvėpimus-iškvėpimus du ar tris kartus per dieną.
Aktyvi veikla. Jeigu įmanoma, tas 10 ar 20 pertraukos minučių skirkite mankštai: greitam ėjimui, važiavimui dviračiu ar dviračiu-treniruokliu. Trumpos mankštos laikotarpiai, dėl kurių padidėja širdies ritmas, gerina kraujotaką, sumažina mieguistumą, sustiprina jusles, skatina mąstymą.
Vizualizacija. Vizualizacija yra technika, padedanti atgauti vidinę pusiausvyrą, kuri paprastai mus apima ramioje malonioje aplinkoje, kai iš tikrųjų tuo metu negalime ten būti. Pavyzdžiui, įtemptos darbo dienos metu keletui minučių atsisėskite patogiai ant kėdės ir įsivaizduojate, kad esate mėgstamiausioje atostogų vietoje, gulite paplūdimyje ar hamake, sėdite burbuliuojančiame kubile. Įsivaizduokite tiek detalių, kiek galite: garsai, kvapai, vaizdai. Visa tai siunčia smegenims neurologines žinutes, kad aplink ramu, gera. Stresas mažėja, jūs atsipalaiduojate.
Net jeigu skeptiškai žiūrite į panašius dalykus teigdami, kad „tam nėra laiko“, suteikite sau galimybių pabandyti. Laiką vagia ne trumpos pertraukėlės, o įtampa ir stresas, dėl kurių darome klaidas, perdarome, tada nervinamės, kad nespėjame. Arba kai pertraukėles išnaudojame ne poilsiui, o socialinių tinklų naršymui. Kita vertus, pertraukėlės negali būti diktuojamos griežto režimo. Stebėkite savo kūno signalus, jie yra geriausi rodikliai, kad reikia atokvėpio. Kai pertraukos tampa tiesiog dar vienu dalyku darbų sąraše, jūs negaunate naudos, kurios ieškote. Verčiau darykite pertrauką, kai jums to labiausiai reikia.
Psichologė Rasa