Visi atpažįstame tiesioginį manipuliatyvų elgesį, pavyzdžiui, mums žada pinigų, jeigu padarysime tą ar aną. Tačiau daugelis manipuliavimo elgesio formų yra daug subtilesnės. Ir kas įdomiausia, labai dažnai patys manipuliuojame kitais gerai to nesuvokdami, nes taip elgiamės ne specialiai. Štai keletas pavyzdžių:

  1. Pateikiate miglotą atsakymą, kad nenuliūdintumėte kito asmens. Jūs žinote, ko norite, bet taip pat žinote, kad dėl to kitas žmogus nusimins, taigi nesakote nei „taip“, nei „ne“, atsakote neaiškiai ir paliekate kitą žmogų nežinioje. „Gal ir galėsiu atvykti, nesu tikras… pažiūrėsim“. Taip, konfliktų vengimas yra pageidautinas daugeliu atveju, tačiau panašioje situacijoje jūs manipuliuojate. Jūs nepasakote žmogui tiesos ir atimate iš jo teisę atsakyti ir sureaguoti (ir nebūtinai taip, kaip jūs galvojate).
  2. Esate linkę pritarti kitiems „dėl šventos ramybės“. Kartais tikrai paprasčiau neimti į galvą nereikšmingų dalykų ir judėti pirmyn, nes gaila švaistyti laiką arba nenorime, pavyzdžiui, apsiverkti darbe. Bet jeigu taip elgiatės nuolat ir visada sutinkate su kitais, nes jums atrodo, kad „taip paprasčiau“, kad kitu atveju turėsite įdėti daug pastangų – tai jau manipuliavimas ir jeigu tokią taktiką naudojate asmeniniuose santykiuose, ateityje kils problemų.
  3. Manote, kad yra skirtumas tarp balto melo ir tikro melo. Baltas melas dažnai yra su manipuliavimo prieskoniu: jūs žinote, kad nesakote tiesos. Sakote tai, ką kiti nori girdėti, tiksliau, jūs nusprendžiate, kad kiti nori, jog pasakytumėte būtent taip ir ne kitaip, net jeigu patys taip negalvojate. Atimate iš kito asmens teisę žinoti tiesą (kad ir kokia skaudi ji jam būtų) ir paminate sąžiningumą, kad gautumėte tai, ko norite arba nusprendžiate, kad to norėtų ar taip būtų geriau kitam žmogui. O iš kur žinote, kas jam yra geriau? Taigi panašiose situacijose jūs gaunate tai, ko norite.
  4. Nuolat galvojate, kaip padaryti, kad kiti jus mėgtų. Pavyzdžiui, iškepate pyragą ir nusinešate į darbą. Ar pyragą kepate dėl to, kad tiesiog norite, nes jums patinka kepti? Ar kepimo procesas jūsų pernelyg nedžiugina, bet darote tai dėl to, kad norite padaryti įspūdį kitam ar kitiems ir gauti jo ar jų pripažinimą? Kai ką nors darome, norėdami pasukti rezultatą savo naudai, mes manipuliuojame.
  5. Darote ką nors dėl kitų, nes „o jeigu vieną dieną man prireiks jų pagalbos?“ Savo darbinėje praktikoje dažnai girdžiu istorijas, kai žmogus daro ką nors dėl kito ne todėl, kad nori, o tikėdamasis, kad tas asmuo taip pat pasielgs dėl jo. Ir kai atėjus laikui lauktos grąžos negauna, nusivilia tuo žmogumi, tarpusavio santykiais ir pasijunta auka, juk „aš tai visada padėdavau“. Tai yra tokia pati situacija kaip ką tik aprašyta. Jūs planuojate rezultatą, o ne veikiate skatinami nuoširdumo ir tikro impulso. Tai yra tam tikros rūšies išskaičiavimas, kuris ir lemia manipuliatyvų elgesį – paslaugumą.
  6. Pirmenybę teikiate kitų laimei ir gerovei, ne savo. Tai labai paplitusi manipuliavimo forma, vadinama „kopriklausomybe“ (psichologinė būsena, kai žmogus panyra į psichologinę priklausomybę nuo kito asmens). Žinoma, galite atrodyti lyg angelas, juk rūpinatės kitais žmonėmis, net jeigu patys kenčiate. Bet nebent turite sergantį artimą žmogų, kuriuo tikrai reikia pasirūpinti, koks yra tikrasis tokio elgesio motyvas? Dažnai naudojamės kitu žmogumi, kad sustiprintume savo vertės jausmą. Ir net kai tas žmogus pradeda piktintis, kad viską už jį darome, ir toliau taip elgiamės, nes kitaip kyla grėsmė mūsų savivertei, reikšmingumui. Kitaip tariant, koopriklausomas asmuo ir toliau manipuliuoja ir priverčia kitą tikėti, kad niekas kitas negalės juo taip pasirūpinti kaip jis.


Psichologė Rasa