Kartais nuomonės išsiskiria, interesai nesutampa ir nieko čia nepadarysi. Ginčas yra neatsiejama ir ta nemalonioji žmonių bendravimo dalis, o mokėjimas deramai reikšti savo nuomonę ir argumentuotai ją apginti yra tikras menas, kurio griebtis gali tekti tiek bendraujant su vadovu ir kolegomis, tiek diskutuojant su draugais. Gebėjimas įtikinti labai priklauso nuo prigimtinių žmogaus savybių. Vienas nesunkiai parduos šaldytuvą Šiaurės ašigalio gyventojui, kitas nesugebės oponentui įrodyti akivaizdžių dalykų.
Kita vertus, aplink yra nemažai žmonių, kurie, atrodo, gimę prieštarauti. Jie pasiruošę ginčytis dėl visko, svarbiausia, kad būtų žiūrovų. Į panašias demonstracijas nelinkusiam žmogui toks ginčas tėra laiko švaistymas ir nieko daugiau. Tad jeigu jaučiate, kad kilo pavojus būti įtrauktam į ginčą dėl paties ginčo – neatsakykite tuo pačiu. Sutaupysite ir laiko, ir energijos. Na, o jeigu jo visiškai išvengti nepavyksta, verta žinoti, kad ginčo sėkmė slypi ir technikoje, kurios galima išmokti.
Trys dalykai, kuriuos privalu žinoti:
- Ginčas visada kyla dėl kokio nors tikslo. Pavyzdžiui, siekiate įtikinti darbdavį turintys konkurencinių pranašumų kitų kandidatų atžvilgiu. Arba pokalbio metu tarp jūsų kyla diskusija „Ar darbuotojas visada turi būti pasiruošęs dirbti viršvalandžius“. Sakykime, jums pavyksta įtikinti darbdavį, kad darbuotojas neprivalo aklai vykdyti firmos reikalavimų. Bet štai įdomu, ar jis priims jus į darbą? Visada prisiminkite ginčo objektą ir priklausomai nuo tikslų dėliokite prioritetus.
- Ginčas nebūtinai kyla tam, kad kuri nors problema būtų išspręsta kartui ir visiems laikams. Pavyzdžiui, ginčijatės su savo antrąja puse dėl vaiko auklėjimo. Vargu ar dėl kiekvieno auklėjimo metodo punkto sutarsite, tačiau galėsite vienas kitam paaiškinti savo poziciją. Tai padės ateityje greičiau pasiekti sutarimų kiekvienoje konkrečioje situacijoje.
- Ginčytis galima tik su žmogumi, su kuriuo turite kažkokią bendrą poziciją, panašią vertybių sistemą. Visiškai bevertis ginčas bus tarp amžinai alkano modelio ir restorano virtuvės šefo dėl padažo gaminimo niuansų. Prieš įsiveliant į diskusiją įsitikinkite, kad su oponentu kalbėsite viena kalba.
Kultūringo ginčo taisyklės:
- Nesiremkite vien savo asmeniniais išgyvenimais. Savo sąmonėje palikite „šaltąją zoną“, kuri atmetusi visas emocijas gali įlįsti į oponento kailį. Tai nereiškia, kad privalote pereiti jo pusėn, tiesiog jūsų tikslas – susekti priešingos pusės įrodymų logiką (net jeigu atrodo, kad jos visai nėra) ir „peršokti“ tolesnę jo repliką. Kitą frazę pakanka pradėti žodžiais: „Aš suprantu, kad jūs…“ ir toliau išdėstyti jo palaikomą požiūrį. Iš karto po to, nelaukiant atsakomosios replikos, išdėstykite savo prieštaravimus. Pasistenkite pakartoti kiekvieną priešininko argumentą savais žodžiais, kad patys geriau suprastumėte, ir, kas labai svarbu, kad jis pats iš šalies išgirstų savo pretenzijas. Taip priešingos pusės emocinių svarstyklių lėkštutę nusversite į savo pusę. Žmogus pajus, kad jį suprantate ir pradės atidžiau įsiklausyti į jūsų argumentus, net jeigu iki to laiko buvo nusiteikęs labai kritiškai.
- Niekada nevenkite konfrontacijos akis į akį. Labai dažnai nuo bręstančio konflikto tiesiog bėgame, pasitraukiame, sudarome įspūdį, kad viskas tvarkoje, veide įjungiame „draugišką“ šypseną, žodžiu, elgiamės panašiai kaip išgąsdintas strutis. Dažniausiai situacija pati neišsisprendžia, ir konfliktas vis bręsta. Nebijokite pradėti nelengvo ir nemalonaus pokalbio ir nebaikite jo, kol kiekvienas iš jūsų (kiekvienas!) nepajus, kad reikalai pajudėti iš mirties taško. Bet koks ginčas – kaip taurė šampano: viršuje viso labo puta, o pats gėrimas tik po ja. Puta – jūsų emocijos ir kol jos nenusės, nieko gero nelaimėsite. Būtina leisti pašnekovui (jums – taip pat) išleisti tas emocijas iki galo, tik po to abu galėsite rasti kokį nors sprendimą. Čia svarbiausia neužsikrėsti kitos pusės neigiamomis emocijomis, aiškiai atskirti jas nuo savųjų ir nuo ginčo objekto. Tai padaryti nėra lengva, bet kitu atveju toliau vienas kito vadinimo įvairių gyvūnėlių vardais (jeigu ne garsiai, tai mintyse) nenueisite. Net jeigu emocijas lydės šauksmai ir ašaros, išliejus purviną vandenį atsiras vietos švariam ir šviežiam.
- Ginčo metu pasistenkite išsiaiškinti, kur jūsų nuomonės sutampa, o kur išsiskiria. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokiais momentais sutapimo nėra ir būti negali. Jeigu neužmiršite apie „šaltąją zoną“, apie kurią kalbėjau anksčiau, jos padedami būtinai atrasite nors ir mažytes saleles, kur jūsų troškimai ir lūkesčiai sutaps. Būtinai atkreipkite į tai savo oponento dėmesį. Bet koks bendrumas situacijose, kur jo rasti nesitikėjote taps galinga jėga ieškant kompromisų ar būdų susitaikyti.
- Jokiu būdu nepereikite į asmeniškumus ir nepradėkite svaidytis įžeidinėjimais, smogti į skaudžiausias žmogaus vietas. „Smūgiams žemiau juostos“ priklauso ir, pavyzdžiui, oponento palyginimas su kuo nors, jūsų nuomone, daugiau pasiekusiu visose srityse. Kiekvienas nori būti geriausiu ir priminimas, kad toli gražu taip nėra, sugadins bet kokius santykius. Dar vienas smūgis – atkreipti oponento dėmesį į jo išorės trūkumus ar kalbėjimo manierą. Net menkiausias ginčas įgaus „virtuvinio konflikto“ atspalvį ir tada kitos pusės nusileidimo geriau nelaukite. Jau net nekalbu apie tai, kad patys galite sulaukti labai spalvingai nupiešto savo portreto. Taip pat neverta prisiminti visų kito asmens praeities „nuodėmių“. Dabar ginčijatės dėl konkretaus dalyko, taigi ir laikykitės užduotos temos. Nėra jokios būtinybės suversti visko į vieną krūvą. Nepradėkite savo frazės žodžiais: „Tu visada taip elgiesi!“ arba „Ir vėl tas pats… kaip visada!”. Toks globalus vertinimas pašnekovą automatiškai verčia gintis, o tai reiškia, kad konflikto pabaigos nematyti.
- Į ginčą velkitės tik tada, kai apie ginčytiną temą gerai nusimanote. Jeigu emocijos perlipo per kraštus, ir jums labai norisi įtikinti „tą neišmanėlį“, kad genų inžinerija atneš žmonijai daugybę negandų – pagalvokite, ar tikrai turite pakankamai žinių šioje srityje. O kas, jeigu jūsų pašnekovas – biologijos mokslų daktaras? Nebijokite pripažinti klydę diskusijos metu. Sąžiningas savo klaidų pripažinimas nekenkia reputacijai, atvirkščiai, padidina aplinkinių pasitikėjimą.
- Stenkitės nenutolti nuo ginčo objekto. Nesileiskite išmušami iš vėžių. Sumanus ir patyręs oponentas, matydamas, kad nebeturi stiprių argumentų savo tiesai įrodyti, gali mėginti atitolinti jus nuo ginčo objekto, įtraukti į tokią sritį, kurioje ne ypatingai gerai orientuojatės. Būkite budrūs ir nesileiskite apgaunami. Švelniai, bet tvirtai priminkite pašnekovui, kad nutolote nuo diskusijos temos.