Ar kada nors kas nors jums sakė „pralinksmėk ir nusišypsok“? Kai esate pikti, pavargę ar tiesiog prastai jaučiatės, tai tikriausiai nėra tas patarimas, kurį tuo metu norite girdėti. Tačiau kaip tik visi tie jausmai yra pagrįsta priežastis tokio patarimo paklausyti. Mokslo įrodyta, kad vien tik šypsena gali pakelti nuotaiką, sumažinti stresą, sustiprinti imuninę sistemą ir galbūt net pagerinti jūsų gyvenimo kokybę.
Dalykas tas, kad šypsena skatina cheminę reakciją smegenyse ir išskiria tam tikrus hormonus (dar vadinamus Laimės hormonais) įskaitant dopaminą ir serotoniną. Dopaminas yra atsakingas už mūsų gerą savijautą, malonumą, motyvaciją, dėmesio koncentraciją ir kūno energiją. Serotonino išsiskyrimas mažina stresą, agresiją, o mažas jo kiekis yra susijęs su depresija. Kitaip tariant, šypsena gali priversti smegenis patikėti, kad esate laimingi, o tai atitinkamai gali stimuliuoti tikruosius laimės jausmus.
Psichoneuroimunologijos specialistų (mokslo šaka, tirianti kaip nervų sistema ir protas veikia imuninę sistemą) daugkartiniai tyrimai rodo, kad depresija silpnina imunitetą, o laimė didina organizmo atsparumą. Kai šypsotės, smegenys daro prielaidą, kad vyksta kažkas gero. Tam tikra prasme smegenims nėra svarbu, ar šypsotės dėl to, kad tikrai kažkas kelia džiaugsmą, ar todėl, kad tik apsimetate.
Taigi jungiame šypseną. Proceso esmė labai paprasta – kelis kartus per dieną turite bent minutę šypsotis. Vieta absoliučiai neribota, šypseną „įjungti“ galite vos prabudę ryte, sportuodami, vairuodami, tapydami, žiūrėdami televizorių, radę laisvą minutę tarp darbų. Visiškai nesvarbu.
Nenusiminkite, jeigu pirmais kartais veido mimika labiau primins dirglumą, pyktį ar nuovargį. Tai normalu, kaip ir mankštinant kūną, veido raumenis taip pat reikia tonizuoti. Maždaug po 7–10 sekundžių jie normalizuojasi, atsipalaiduoja ir tas dirbtinumo jausmas išnyksta.
2 praktiški patarimai:
- Šypsokitės prieš pokalbį telefonu. Prieš pradėdami pokalbį, įsivaizduokite ką nors malonaus, nusišypsokite. Šis paprastas pratimas suteikia pokalbiui pozityvų toną. Pašnekovas, girdėdamas teigiamą nusiteikimą, pats juo užsikrės. Norite tikėkite, norite ne, bet apie 70 procentų atvejų pokalbis bus sėkmingas ir pasieksite tai, ko norite.
- Emocinė iškrova su šypsena. Pratimai aktualūs emocinio streso momentu. Kai pajuntate susierzinimą, atsitraukite ir nusišypsokite. Pirmąsias sekundes jusite diskomfortą, bet vėliau ateis emocinis atsipalaidavimas. Štai ir viskas. Su naujomis jėgomis, be dirglumo grįžkite prie darbų.
Dar keletas priežasčių šypsotis:
- Šypsodamiesi atrodome patrauklesni. Mus natūraliai traukia žmonės, kurie šypsosi. Egzistuoja realus fizinio patrauklumo veiksnys, susijęs su šypsena. Be to, šypsena mus daro ne tik patrauklesnius, bet ir jaunatviškesnius. Raumenys, kuriuos pajungiame šypsenai, suteikia veidui elastingumo, stangrumo, todėl žmogus atrodo jaunesnis.
- Šypsena „užkrečiama“. Šypsena ne tik gali pakelti jūsų nuotaiką, bet paveikti kitų nuotaikas. Smegenų dalis, kuri atsakinga už šypsenos išraiškos valdymą, yra nesąmoninga automatinio atsako sritis. Reiškia, kad šypsotis galima visiškai nesąmoningai, ypač kai kalbama apie mūsų įprotį atkartoti kito žmogaus emociją, šiuo atveju, šypseną.
- Ir dar, tyrėjai sako, kad žmonės, kurie šypsosi reguliariai, atrodo labiau pasitikintys savimi, todėl dažiau sulaukia įvertinimo, pavyzdžiui, paaukštinimo. Taigi verslo susitikimuose ar tiesiog bendraudami su žmonėmis pabandykite šypsotis. Netruksite pastebėti, kad žmonės į jus reaguoja kitaip.
Psichologė Rasa