psichologerasa.

Mūsų žodyne atsirado anksčiau retai vartoti žodžiai „karantinas“ ir „saviizoliacija“. Socialiniuose tinkluose dalinamės linksmomis mintimis ir vaizdeliais apie tai, kaip tėvams išbūti namuose su juose dienas leidžiančiais vaikais. Taip, iš to galime pasijuokti, dalyti vieni kitiems patarimus.

Tačiau dažniausiai už viso šito slypi didesnė baimė – baimė būti karantinuotam ir izoliuotam su antrąja puse. Tai nereiškia, kad vienas kito nemylite, nemokate būti kartu. Ir mylite, ir mokate.

Tačiau įprastai bendras laisvas laikas – atostogos ar ilgieji savaitgaliai – yra planuojamas ir, kas svarbiausia, žinome, kada jis baigsis. Šiandienė situacija kitokia. Jos neplanavome, jai nesiruošėme ir nežinome, kiek tai truks. Priverstinis laiko leidimas kartu, nežinios baimė, negalėjimo pabėgti iš situacijos ir kontrolės praradimo jausmai neišvengiamai didina įtampos, nesutarimų, nusivylimų tikimybę ypač tuose santykiuose, kuriuose nekalbėjimas apie problemas reiškė tų problemų nebuvimą.

Buvimas kartu karantine nebūtinai yra blogas dalykas. Viskas priklauso nuo poros santykių kokybės. Kai kurios poros, kurios dėl darbų specifikos galbūt neturi galimybių praleisti tiek laiko kartu, kiek norėtų, iš tikrųjų gali džiaugtis šia galimybe. Tačiau partneriai, kurie išgyvena sunkumus santykiuose ar net krizes, gali imti stipriai nerimauti vien pagalvoję apie tokią tikimybę. Tai gali sukelti daug neigiamų emocijų ir konfliktų.

Taigi, brangieji, dabar gali tekti labai aiškiai pamatyti, kad neužtenka sušluoti šiukšles po kilimu ir sakyti, jog kambarys švarus. Dabar tos šiukšlės gali imti lįsti iš po kilimo ir badyti akis. Padėtį apsunkina tai, kad žmonėms reikia skirtingo lygio autonomijos ir artumo. Sudėjus visa tai kartu turime puikų nesutarimų receptą, nes šalia nerimo ir kontrolės praradimo jausmo kenčia ir žmonių jausmai.

Gera žinia ta, jog žmogaus smegenys yra unikaliai sukonstruotos, kad galėtų stipriai reaguoti į nežinomus pavojus. Suvokdami, kad įtampa yra neišvengiama, mes galime apgalvotai imtis žingsnių jai mažinti. Kalbant apie santykius, tai reiškia ilgo buvimo kartu metu imtis priemonių, kad dar labiau negilėtų jau esamos problemos ir nesiformuotų naujos.

Nusistatykite kai kurias taisykles

Pradėkite nuo diskusijos apie tai, kaip pasidalinti ir naudotis savo erdve. Ji mėgsta gerti kavą ir tikrinti žinutes vienumoje, leiskite jai turėti tą laiką. Jam patinka vidurdienį planuoti virtualių konferencijų skambučius, suteikite jam erdvės. Kiekvienas gaunate, kiekvienas duodate.

Sugalvokite planą, kaip prabėgs diena. Nustatykite tam tikras valandas, kada naudositės virtuve (ne tik gaminti, bet ir valgyti, kad išlaikytumėte mitybos režimą), kada dirbsite ir (arba) laiką leisite atskirai, ir numatykite laiką, kurį leisite kartu.

Sukūrimas didesnio aiškumo ir rutinos šiuo neaiškiu metu abiem padės jaustis ramiau ir saugos nuo nereikalingo papildomo susierzinimo. Tai taip pat užtikrins, kad abu galėsite efektyviau dėliotis savo darbo krūvį, jeigu dirbate iš namų.

Gerbti kito žmogaus erdvę taip pat reiškia nereikalauti besąlygiško dėmesio. Ir tai svarbu visada, o ypač karantino laikotarpiu, kai ištisomis paromis su kažkuo tenka dalytis uždaromis patalpomis. Parodykite pagarbą kitam asmeniui, suprasdami, kad šiuo metu jis galbūt nenori ir nejaučia poreikio užsiimti kažkokia veikla kartu su jumis. Jeigu norite žiūrėti filmą, jūsų partneris ar partnerė neprivalo sėdėti kartu su jumis ir jį žiūrėti. Galbūt jis ar ji nori skaityti knygą, užsiimti rankdarbiais ar žaisti video žaidimus. Nepriekaištaukite dėl to ir nepuoselėkite vilčių, kad kitas pamėgs tai, ką mėgstate jūs.

Venkite paplitusių bendravimo spąstų

Kai žmonės ilgesniam laikui uždaromi mažoje erdvėje ir negali išeiti, nedideli nesutarimai ir barniai yra neišvengiami, tačiau labai lengvai gali peraugti į visa griaunančią jėgą. Kai kuriais atvejais ginčai gali kilti net iš nuobodulio. Jam kilus, venkite paplitusių bendravimo spąstų, tokių kaip balso pakėlimas, nuolatinis skundimasis vietoje problemos sprendimo paieškų, apibendrinimai (tu visada, tu niekada), užgauliojimai, pertraukinėjimai kitam kalbant.

Dėl visų karantino ir saviizoliacijos sukeltų nepatogumų ir nežinomybės baimės, streso lygis yra didesnis nei įprastai. Praktikuoti kantrybę ir empatiją darosi vis sunkiau, tačiau dėl to dar svarbiau. Jeigu kyla ginčas, galite naudoti tokias frazes kaip: „Aš sutinku su tavimi“, „Aš suprantu“, „Mes galime tai padaryti kartu“, „Aš gerbiu tavo erdvę ir privatumą, prašau gerbti ir mano“. Mokykitės empatijos – gebėjimo įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito jausmus. Kitaip tariant, įlįsti į kito žmogaus kailį ir situaciją pamatyti iš jo perspektyvos. Tai veda prie atviros diskusijos ir žmones labiau artina nei skiria.

Dalykitės namų ūkio ruoša

Namus tvarkyti reikia nepaisant to, o gal kaip tik dėl to, kad juose dabar leidžiate daug ar net visą laiką. Kai kuriais atvejais namų ruošos reikia atlikti netgi daugiau: daugiau maisto gaminimo, didesnės nešvarių indų krūvos, daugiau išmėtytų daiktų.

Buities darbai apskritai kelia nemažai trinties, net tik kažkuriuo ypatingu laikotarpiu. Todėl labai svarbus bendras susitarimas, pavyzdžiui, pavalgius sudėti indus į indaplovę, darbų pasidalijimas, kas už ką atsakingas. Ir čia vėlgi svarbi yra pagarba kitam, nereikia laukti, kad kitas viską sutvarkys arba pasakys, ką reikia daryti. Atvirkščiai, vyraujant didesnei įtampai paprastas prašymas gali būti priimtas kaip nurodinėjimas, kuris įpūs dar daugiau ugnies.  

Prisiimdami dalį atsakomybės ir įsitraukdami į namų ruošos veiką, pagerinsite bendrą atmosferą namuose. Būkite aktyvūs, nelaukite, kol jums bus pasakyta, ką daryti.

Pasiplanuokite, ką galite nuveikti kartu

Ne visų darbai leidžia dirbti iš namų ir jeigu tokios galimybės neturite, reikia stengtis kuo labiau paįvairinti dienas, o gal net išmokti kažką naujo. Taigi svarbu ne tik suteikti asmeninės erdvės, bet ir turėti laiką bendrai veiklai.  

Sutvarkykite nuotraukų albumus, nesvarbu, tuos tikruosius popierinius ar skaitmeninius. Na, prisipažinkite, kada paskutinį kartą juos vartėte kartu? Bus ne tik naudinga, bet ir smagu prisiminti gražias akimirkas, pasijuokti iš vienas kito tuometinės aprangos, šukuosenos. Tai vis geros emocijos, kurių darbas trūksta.

Mokykitės kalbų. Galite susirasti intensyvius virtualius kursus arba atgaivinti ar dar labiau įtvirtinti tas kalbas, kurias šiek tiek mokate. Tiesiog galite skirti kažkiek laiko kiekvieną dieną ir tarpusavyje kalbėtis ta kalba.

Stiprinkite savo kulinarinius įgūdžius. Išmėginkite ką nors naujo. Gaminkite kartu arba atskirai ir nustebinkite savo antrąją pusę savo „firminiu“ patiekalu.     

Įsitraukite į užsiėmimus, kurie yra priešnuodis stresui ir įtampai. Kadangi vaikščioti lauke nerekomenduojama, namuose užsiimkite sveika veikla, pavyzdžiui, joga ar zumba! Klausykite relaksacinės muzikos, renkite filmų vakarus namuose, skaitykite, pieškite, tapykite.

Ir atsiminkite! Ši mus visus išbalansavusi situacija nesitęs amžinai. Ateis diena, kada visa tai baigsis, galėsime laisvai įkvėpti, išgerti puodelį kavos savo mėgstamoje kavinukėje, laisvai bendrauti su šeima ir draugais, dirbti ir poilsiauti. Tik turime dar šiek tiek pakentėti, apsišarvuoti kantrybe ir saugoti vieni kitus. Santykius – taip pat.

Psichologė Rasa