Artėja didžiosios metų šventės, o kartu ir ištikimi jų palydovai – firmų vakarėliai, kurie yra tokie pat svarbūs, kaip ir bet kuri kita darbo dalis. Todėl jeigu rimtai galvojate apie karjerą, jūsų elgesys vakarėlio metu taip pat turi būti nepriekaištingas.
Vieni papuošia kalėdinę eglutę, nukrauna stalus vaišėmis ir susikuria šventę čia pat biure, kiti pasikviečia kokią nors žvaigždę ir linksminasi restorane, dar kiti prigriebę maisto, gėrimų ir šventinės atributikos išsiruošia į kaimo sodybą. Nelygu, kokio dydžio yra kompanija, jos finansinė sėkmė ir, aišku, vadovo požiūris į panašias linksmybes.
Neformali aplinka. Ar tikrai?
Kol atsakingi už vakarėlio organizavimą suka galvas, koks jis galėtų būti ir skaičiuoja biudžetą, likę kolegos laisvu nuo metinių ataskaitų rengimo metu prisimena ankstesnes šventes. „Prisimenate, kaip skyriaus direktorius, tada dar tik projektų vadovas, tą juokingą konkursą suorganizavo! Dar ir dabar legendos sklando!”, „O kaip Rūta iš pardavimų skyriaus kalbą apie geresnį vadovavimą skėlė! Keista, kad ji iki šiol dirba“.
Panašių pavyzdžių pilna. Vis tik darbo vakarėlis – tai ne šėlionės artimų draugų rate. Neretai į juos kviečiami ne tik darbuotojai, bet ir firmos klientų ir partnerių atstovai, todėl vakarėlio atmosfera tik vadinama „neformalia“. Iš tiesų kompanijos, ypač didelės, nustato tam tikras taisykles, nors ir ne tokias griežtas, kaip biure.
Į restoraną – suknelė, į biurą – kostiumas
Apranga privalo atitikti aplinką. Paprastai firmos darbuotojai kvietimus į vakarėlį gauna su juose nurodytu aprangos kodu. Jeigu ne, pakanka laikytis bendrų taisyklių. Vyrams paprasčiau: kelnės – marškiniai, kelnės – švarkas, kelnės – megztinis… Prašauti pro šalį sunku. O štai moterims…
Pavyzdžiui, furšete po oficialios darbo dienos darbinėje aplinkoje tinka pasirodyti dėvint kostiumėlį, pridėjus keletą puošnesnių detalių. Šalia kompiuterių, spausdintuvų, kopijavimo aparatų ir panašių darbo atributų žemę siekianti suknelė atvirais pečiais žiūrėsis keistai. Prabangus restoranas reikalauja vakarinės ar kokteilių suknelės, naktinis klubas – laisvesnio stiliaus.
O štai pernelyg atviros, provokuojančiai iššaukiančios aprangos firmos vakarėlyje privalu vengti. Net taip vadinamoje „neformalioje“ aplinkoje kolegos vienas kito atžvilgiu turi likti kolegomis. Žinoma, nėra taisyklių be išimčių, bet nepriklausomai nuo to, koks jaunas ir draugiškas kolektyvas, moteris sijono ilgio ir iškirptės gylio turi deramai paisyti.
Statutinių santykių vakarėlis nekeičia
Tas, kuris pasakė, kad pirtyje ir vakarėlyje vadovų nėra tiesiog juokavo. Vadovas lieka vadovu visada, net palydint senuosius metus sodyboje už šimto kilometrų nuo biuro. Nesakau, kad generaliniam direktoriui artinantis prie jūsų staliuko privalote atsistoti ir sugiedoti firmos himną, tačiau ir familiariai stverti į glėbį kaip seną bičiulį nedera.
Kad ir kokia neformali jums atrodytų atmosfera, nevertėtų vadovui primygtinai siūlyti dalyvauti juokinguose konkursuose ar temti į šokio aikštelę jam to visai nenorint. Panorės – pats prisijungs.
Tačiau jeigu pobūvio metu nusišypsos laimė ramiai su juo pasikalbėti (jo pasiūlyta tema) – užsidirbsite didelį pliusą. Tik nesistenkite pokalbio pasukti jums rūpimais rimtais klausimais, greičiausiai nebūsite išgirsti. Aplinka ne ta. Bet ir nutraukti užsimezgusio pokalbio nereikia, galų gale kodėl gi nepakalbėjus apie kitų metų planus su vyno taurėmis rankose?
Gerti ar negerti? Štai kur klausimas…
Britanijos sociologai atliko tyrimą ir paaiškėjo, kad dauguma kompanijų savo vakarėlių metu siūlo alkoholio, 64 procentai organizacijų svečiams siūlo ir stiprių ir silpnų gėrimų, o 27 procentai – tik stiprių. Ir vos 9 procentai kompanijų nesiūlo jokių alkoholinių gėrimų savo firmų vakarėliuose. Jeigu jūsų organizacija nepriklauso tiems 9 procentams, nepamirškite – saikas, saikas ir dar kartą saikas.
Daugumai šis patarimas greičiausiai nėra aktualus (:)), bet vis tik verta prisiminti, kad alkoholis – bet kokios karjeros priešas. Vienos dviejų taurių vyno pakanka atsipalaiduoti, elgtis natūraliai ir išmesti iš galvos darbo problemas. Didesnis jo kiekis gali neigiamai atsiliepti karjerai. Retas vadovas ryšis pakelti pareigose darbuotoją, kuris nekontroliavo savęs ir stipriai išgėręs blaškėsi tarp kolegų ir partnerių.
Jeigu manote, kad bus sunku susilaikyti nuo trečios ar ketvirtos taurės, geriau išvis venkite alkoholinių gėrimų. O kad nebūtumėte Balta varna, galite griebtis įvairių gudrybių: „kaltę“ suversti paūmėjusiam skrandžio uždegimui, vietoje vyno įsipilti vandens ir pan.
Dainos, šokiai, estrada
Taip jau yra, kad firmos vakarėliai – tai ne tik bendra vakarienė ir tostai už kompanijos sėkmę kitais metais. Paprastai organizatoriai stengiasi prigalvoti įvairių konkursų. Gerai, jeigu esate prigimties apdovanoti ir puikiai sugebate susidoroti su pačiomis ekstremaliausiomis užduotimis. O ką daryti, jeigu taip nėra?
Telieka tikėtis, kad niekas prieš jūsų valią netemps ant scenos šokti kankano. Bet reikia prisiminti, kad darbuotojus, kurie dalyvauja įvairiose rungtyse vadovai gali vertinti kaip turinčius gerų komunikavimo gebėjimų ar net lyderio savybių. Tai didelis pliusas, todėl entuziazmas panašiose situacijose yra privalumas.
Bendravimas – svarbiausia vertybė
Kad vakarėlis pasisektų ir keltų gerus prisiminimus stenkitės elgtis natūraliai. Bendraukite su kolegomis, tegul jie pažįsta jus ne tik kaip gerą specialistą, bet ir kaip malonų pašnekovą. Todėl nekibkite prie jų su darbinėmis problemomis, juk šventinėje aplinkoje kur kas maloniau kalbėtis, pavyzdžiui, apie keliones.
Būkite pasiruošę pasakyti trumputį tostą, maža ką. Parodykite, kad sugebate ne tik pristatyti naujas kompanijos paslaugas, bet ir negailėti gerų žodžių savo darbo kolektyvui. Stenkitės pabendrauti su kuo daugiau žmonių, ypač didžiųjų kompanijų vakarėliai kaip tik ir rengiami, kad galėtų artimiau susipažinti kolegos iš skirtingų padalinių, kurie paprastai tik pasilabina prasilenkdami koridoriuje.
Tik neužsimirškite. Flirtas šventinio vakarėlio metu kolegų akimis ne toks pavojingas kaip tarnybinis romanas, tačiau būkite atsargūs, kad savo žavesiu pernelyg „neapdovanotumėte“ vieno kurio kolegos, dėl viso pikto, kad ryte firmoje nereiktų rausti.
Pabaigai. Eiti ar neiti?
Kai kurie stengiasi išvengti dalyvavimo rengiamame vakarėlyje: kas dėl to, kad iš viso nejaukiai jaučiasi panašiuose susibūrimuose, kam sunku išsirinkti aprangą, o kas nepasitiki savimi. Bet žiūrint iš karjeros pusės lankytis panašiuose renginiuose neabejotinai verta. Juk į darbą kartais taip pat nenorite, bet ryte keliatės ir einate. Žinoma, karjera restorane nedaroma, bet pademonstruotas lojalumas kompanijai gali padėti įtvirtinti savo padėtį kolektyve.
Ignoruoti vakarėlį gali tie, kurie jau tapo dideliais viršininkais arba yra tikrai nepakeičiami specialistai. Todėl jeigu jau labai tvirtai nusprendėte neiti, privalote turėti svarią priežastį ir pradėti maždaug taip: „Patikėkite, tikrai norėčiau dalyvauti ir labai stipriai nusiminiau, kad negalėsiu ateiti…“.
Beje, įspėti šventės organizatorius privalote ne tik tada, jei visai neateisite, bet ir jeigu kažkiek vėluosite. Pavėluoti be įspėjimo – blogas ėjimas. Tai ne pasimatymas ir bus labai nesmagu, kai brausitės pro staliukus per pačią šefo kalbos kulminaciją. Spėkite, ar jis bus patenkintas…