Šiuo laikotarpiu ne kiekvienam lengva kalbėti apie optimizmą, bet jo dabar kaip niekad reikia. Ne to, „rožiniais akiniais“, o praktinio optimizmo. Teigti, kad jaučiatės puikiai, kai iš tiesų reikalai visai prasti arba tikinti save, kad blogiausios dienos jau praeityje ir tolesnis kelias vien rožėmis klotas – visa tai neturi nieko bendro su praktiniu optimizmu. Praktinis optimizmas – tai ne savęs apgaudinėjimas ir įsivaizduojamo priėmimas už tikrą. Praktinis optimizmas – tai tuo metu vykstančios situacijos suvokimas ir analizė, leidžiantys ieškoti situacijos privalumų ir palankių tolimesnių įvykių vystymosi variantų.
Optimizmas visų pirma yra mintys. Ir nors minties neužtenka, kad ji taptų veiksmu, jos gali užtekti, kad jaustumės prislėgti, beviltiški ir bejėgiai. Per dieną galvoje kyla apie 50 tūkstančių minčių. Vienos jų chaotiškos, kitos kryptingos. Kiekvienas meno kūrinys, mokslinis atradimas ir juo labiau paprastas sprendimas, kurių per dieną priimame ne vieną, prasideda nuo vienos iš tų gausybės galvoje gimstančių minčių. Mintys yra galinga energija, kuri iš esmės nulemia gyvenimo posūkius. Jos yra pranašautojos to, kas vyksta ar nevyksta mūsų gyvenime.
Įsitikinimai ir tikėjimas vienais ar kitais dalykais veikia mūsų elgseną. Sąmoningai ar ne, bet veikiame vadovaujami savo gilių, dažnai mums aiškiai nesuvokiamų kertinių įsitikinimų. Įsitikinimų ir įsivaizdavimų sistema – tai giliai glūdintis taisyklių rinkinys, kuriuo vadovaujamės gyvenime. Ir ta sistema filtruoja realybę. Priklausomai nuo to, teigiami ar neigiami įsitikinimai ima viršų, mes priimame poziciją, kuri atitinkamai kontroliuoja mūsų emocijas, o jos – mūsų veiksmus.
Įtaiga pasižymi be galo stipria jėga. Susikurkite teigiamus teiginius apie save ir savo gyvenimą, lyg jau būtumėte pasiekę trokštamo rezultato. Tai – proto programavimo technika, kuri įtikina pasąmonę programos užkoduotą informaciją paversti tikrove. Menki lūkesčiai sumenkina sėkmės galimybes, nes sumenksta jūsų pasitikėjimas savimi.
Ar sutiktumėte nuolat leisti laiką su žmogumi, kuris pastoviai jus kritikuoja, akcentuoja jūsų trūkumus, visą laiką į ausį kužda apie jūsų nesėkmes kad ir ką darytumėte? Tikriausiai ne. Bet kodėl tuomet daugybė žmonių taip elgiasi su savimi? Kodėl mes sumenkiname savo galimybes ir barame save iškeldami į aikštę savo trūkumus, bet atsiprašome už savo gebėjimus ir sėkmę? Juk pagirti save ir garsiai džiaugtis savo sėkme nėra nuodėmė.
Veikite taip, lyg jau būtumėte laimėtojai
Kad taptume tuo, kuo norime tapti pirmiausia privalome pakeisti savo mąstymą. Vienas paprastų būdų to pasiekti – būsimų pasiekimų vizualizacija. Kai sugebėsite tiksliai ir aiškiai įsivaizduoti, ko trokštate pasiekti, pradėsite artėti prie savo tikslų.
Harvardo psichologas William James sakė: „Jeigu norite turėti kažkokią savybę, elkitės taip, lyg tą savybę jau turėtumėte“. Garsusis Deilas Karnegis patarė: „Elkitės taip, lyg jau būtumėte laimingi, ir galiausiai tokiais tapsite“. Net prieš keletą šimtmečių gyvenęs žymusis vokiečių rašytojas ir filosofas Gėtė atlikęs nuoseklius stebėjimus, susijusius su žmonių tarpusavio bendravimu, patarė: „Priimkite žmogų tokį, koks jis gali ir turi būti, ir jis tokiu taps“.
Iš tiesų mūsų ribos ir stereotipai yra žudantys daugeliui mus supančių žmonių. Šie nuodingi ūgliai dažnai šaknis įleidžia vaikystėje ir subręsta jaunystėje, o tada apvynioja mus abejonėmis savo gebėjimais ir baimėmis, kad mūsų visur tyko nesėkmė.
Kiekvienam sava komforto zona
Už viską reikia mokėti ir čia kiekvienas turime pasirinkimą. Galime iškart sumokėti už sėkmę savo planinga drausme, pastangomis ir ryžtingais veiksmais. Arba galime visą gyvenimą mokėti už nesėkmę mažais atskirais įnašais.
Savidrausmės nebuvimas – lengvas kelias, bet jis veda ne link rezultatų, o nuo jų. Tik disciplina suteikia galimybių palaipsniui artėti prie savo tikslų. Žinoma, būtų paprasčiau vietoje savęs paskirti atsakingu ką nors kitą. Bet realiame gyvenime taip nebūna. Niekas neims siekti jūsų sėkmės vietoje jūsų, ir niekas negali pasiekti to, ko norite jūs: nei jūsų tėvai, nei vaikai, draugai ar valstybė. Niekas geriau už jus nepalaikys jūsų kelyje į sėkmę. Kiek pastangų įdėsite, tiek ir gausite. Dažnai tas kelias nėra pats trumpiausias ir greičiausias ir jeigu pritrūksta kantrybės, tikslas lieka nepasiektas.
Kita vertus, nereikia projektuoti tik paties rezultato, reikia kurti ir perspektyvą po to. Visi esame skirtingi ir skirtingai susidorojame su tuo, ką gauname (net ir pelnytai). Kartais pasitaiko ir taip, kad žmogus pasiekia sėkmės, didesnio pripažinimo, pradeda daugiau uždirbti ar gauna aukštesnes pareigas, tačiau tie pasiekimai išeina už jo komforto zonos ribų ir žmogus sabotuoja savo sėkmę, dažnai nesąmoningai ieškodamas galimybių grįžti į savo pirminę aplinką.
Įsijungia baimės, abejonių ir nerimo mygtukas, nubloškiantis žmogų atgal į jo komforto zoną. Daugelis tokių žmonių turėjo nuostabų talentą ir galimybių, tačiau priėję prie realios sėkmės, jie patys save „pakišo“ pradėję nuo jos bėgti, nes, pasirodo, jų vidinis termostatas nustatytas žemesnei temperatūrai palaikyti. Termostatą paminėjau ne šiaip. Jo veikimo principas yra labai panašus į mūsų vidinio pasitenkinimo kontrolę. Kiekvienas turime savo komforto zoną, kurioje jaučiamės geriausiai ir nuokrypis į bet kurią pusę nėra pageidautinas.
Sekite savo mintis
Pastebėkite savo pozityvių ir negatyvių vidinių minčių logiką. Iš kur jos atsiranda, kodėl taip galvojate? Kas slypi už įvykių, žmonių ir savęs vertinimo? Ar tai jūsų mintys ir įsivaizdavimas, ar pradedate auginti sėklas, pasėtas kitų? Galite nustebti aptiktu mąstymo modeliu.
Su savimi kalbamės kiekvieną dieną. Tačiau daugumai žmonių jų vidinis balsas labiau yra priešas nei draugas. Paprastai mes save barame arba abejojame. Ir nors daugelis žmonių įsitikinę, kad jie mąsto pozityviai, taip tikrai nėra. Taip gali atrodyti dėl to, kad paprastai nefiksuojame minčių, jos ateina ir praeina. Todėl ir gali atrodyti, kad esame pozityviai mąstantys. Kol nesugebėsite aptikti savo automatinių minčių (tai mintys, kurios „šauna“ į galvą iškart), tol nesuvoksite mąstymo sekos. Stebėti savo mąstymą gali padėti vienas paprastas būdas. Užsimaukite ant riešo ploną gumytę arba apvyniokite jį elastiniu bintu ir truktelėkite ją kaskart, kai pagausite save mąstant negatyviai.
Dar vienas svarbus momentas – dieną ne tik pradėkite, bet ir pabaikite teisingai. Prieš užmiegant atsipalaiduokite ir pabandykite prisiminti 7-10 malonių šiandien jums nutikusių įvykių, net pačių nereikšmingiausių. Arba pagalvokite, už ką ir kam šiandien esate dėkingi. Užmikite su tomis maloniomis mintimis.
Nenusiminkite, jeigu „virtimas praktiniu optimistu“ neįvyks iš karto ir periodiškai nuklysite į pesimizmo ir negatyvių minčių lauką. Kad to išvengtumėte, pabandykite susidaryti teigiamų teiginių sąrašą ir pakabinkite jį matomoje vietoje, turėkite kišenėje ar rankinėje. Vos tik nemalonios mintys pradės brautis į galvą, pažiūrėkite į sąrašą ir persijunkite. Pamatysite, kaip pamažu tai taps įpročiu.
Psichologė Rasa