psichologerasa.

Visiems nors kartą gyvenime šmėkšteli mintis viską mesti ir pradėti nuo nulio. Pakeisti gyvenamą vietą, profesiją, šeimyninį statusą, gyvenimo būdą. Bet tik vienetai iš tiesų tam ryžtasi. Nenuostabu, juk rezultatas gali būti nenuspėjamas ir visai ne toks, kokio buvo tikėtasi. Ne visada sėkmė yra „apdovanojimas už ryžtą“, o štai baimė labai dažnai trukdo pasiekti to, ko iš tiesų trokštame.

Gyventi „kaip visi“

Pasitaiko, kad būtinybę ką nors keisti žmogui padiktuoja jo prigimtis, – kai gyvenime trūksta adrenalino -, o kartais pats gyvenimas užspendžia į kampą. Tik nedaugelis visą gyvenimą taikiai tenkinasi kasdiene rutina nenorėdami keisti nė mažiausios jo dalelės.

Pasąmonėje visi norime plūduriuoti srovės viduryje: rengtis „kaip visi“, kurti šeimą „kaip visi“. Taip patogiau. Nereiks rūpintis „ką žmonės pasakys“, nes mums tai – oi, kaip svarbu! O ką daryti tam, kuris staiga suvokė, kad jo siekiai netelpa į visuomenės nustatytus rėmus?

Viskas prasideda nuo nedidelio diskomforto: „Kodėl aš gyvenu taip, kai galėčiau gyventi kitaip?“. Vienam tokia mintis ateina ir nueina, o kitam ji pradeda keisti gyvenimą. Diskomfortas auga, jo sukeltas nerimas – taip pat. Žmogus pradeda dialogą su savimi: „Neniurzgėk, visi taip gyvena“, „Gyvena, nes jiems taip patinka, o man – ne“, „Gal būt jiems irgi nepatinka, bet jie kenčia…“. Po ilgų panašaus pobūdžio „diskusijų“ jis galiausiai nusprendžia. Pirma, ilgiau negaliu gyventi taip, kaip gyvenau. Antra, noriu pakeisti savo gyvenimą.

Kur plaukti?

Vargu, ar žmogus norės kardinaliai keisti savo gyvenimą, jeigu yra juo patenkintas. Jeigu to nori, vadinasi, yra ką koreguoti. Tik bėda, kad ne visada iš anksto galima suskaičiuoti „to naujo gyvenimo“ pliusus ir minusus. Vienam pasiseka, o kitas atsiduria prie suskilusios geldos ir prireikia apsisukti ir grįžti atgal (gerai, jeigu yra kur). Bet yra ir tokių, kuriems neužtenka jėgų ir gabumų pasukti situaciją savo naudai: nebetelpa ten, kur buvo ir nepatiria pasitenkinimo iš naujų įvykių.

Didžiosios gyvenimo permainos beveik visada susijusios su išėjimu iš komforto zonos. Metate įprastą aplinką ir išsikraustote ten, kur niekas jūsų nepažįsta, kur neturite arba beveik neturite pažįstamų žmonių. Paliekate stabilų, gerai apmokamą darbą dėl naujo savo verslo, o verslas, kaip žinia, reikalas rizikingas. Nusprendžiate išsiskirti nepaisant to, kad kils daugybė problemų dėl turto dalybų, vaikų priežiūros ir pan.

Tai jūsų sprendimas. Garantijų, kad viskas pasiseks ir bus taip, kaip norite, niekas neduoda. Gal bus blogiau nei buvo. Gal gailėsitės pasirinkę tą kelią. O gal viskas susiklostys puikiai ir gyvensite kaip „meškos ausy“ gailėdamiesi tik vieno – kad anksčiau tam nesiryžote. Kiekviena situacija skirtinga ir reikalauja skirtingų sprendimų. Tačiau kiekvienas jų turi būti pamatuotas.

Pirmas žingsnis: „Už ir prieš“

Paimkite popieriaus lapą ir padalykite jį į dvi dalis. Kairėje skiltyje surašykite viską, ko galite netekti, pasiryžę kardinaliems gyvenimo pokyčiams, o dešinėje – ką permainos gali atnešti gero. Pavyzdžiui, kairėje skiltyje gali atsidurti dvasinė ramybė, stabilumas, sutvarkyta buitis, materialinė gerovė. Dešinėje – įdomūs žmonės, karjera, kūrybinė sėkmė, laisvė. Kurioje pusėje daugiau punktų?

Kai kada žmogui susivokia, kad nebeturi ko prarasti, jo gyvenimas neteikia džiaugsmo, o pasiryžus permainoms bent jau atsiras proga patirti naujų emocijų. Arba supranta, kad tai, ką jis turi dabar jam nėra taip svarbu kaip tai, ką gali gauti. Nepabandęs nežinosi.

Štai pavyzdys. Moteris turėjo gerą darbą, puikiai sutvarkytą buitį, mylinčius tėvus, draugus, bet visiškai nesisekė asmeninis gyvenimas. Turėjo keletą romanų ir net dvi santuokas. Bet labai greitai pajuto, kad tie vyrai – herojai ne iš jos romano. Ji suprato, kad nori keisti gyvenimą. Nežinojo kaip, bet kad viskas būtų ne taip, kaip buvo, o svarbiausia… kad būtų Prancūzijoje. Pusantrų metų prabėgo besimokant prancūzų kalbos, skaitant knygas ir interneto portalus apie šią šalį. Dar pusės metų prireikė adaptacijai ir darbo paieškai. Galų gale atsirado ir darbas, ir vyras, kuris tapo teisėtu sutuoktiniu. Ir gyvena savo svajonių šalyje gyvenimą, kurio nebūtų, jeigu nebūtų pasiryžusi permainoms.

O štai kitoks pavyzdys. Vyriškis išsiskyrė su žmona, tiksliau, žmona jį paliko. Priežastis – vyras dirba intelektualų darbą, uždirba nedaug… Po kelių mėnesių žmona sugrįžo pabrukusi uodegą, mat „laisvė“ taip ir neatnešė jai tinkančio partnerio. Gal jų ir buvo, bet iki intelektualaus šeimyniško jos vyro jiems buvo toli. Skirtingai nei pirmajame pavyzdyje, permainos laimės neatnešė, bet leido suprasti, kad kai kuriuos dalykus pradedi vertinti tada, kai netenki.

Antras žingsnis: „Informacijos rinkimas“

Kuo daugiau sužinokite apie savo svajonę: jeigu tai naujas darbas – kaip geriau jam pasiruošti, jei nauja šalis – koks ten gyvenimo būdas, klimatas ir pan. Įvertinkite savo resursus. Lape surašykite viską, ką šiandien turite, pavyzdžiui, vaikai, išsilavinimas, profesija, gebėjimai.

Dabar pabandykite „primesti“, ar sugebėsite juos išlaikyti naujoje situacijoje. Tarkime, ar sugebėsite gauti lengvatų vaikams, ar ten, kur persikelsite gyventi bus reikalinga jūsų profesija ir talentas. Yra tikrai nemažai pavyzdžių, kai žmonės čia, Lietuvoje, turėję namus, geras pareigas ir net mokslinį laipsnį, išvykę svetur priversti dirbti sargais ir pakuotojais, gyventi vagonuose ar dalytis kambarį su penkiais svetimais žmonėmis. Ir vien dėl to, kad jų „resursai“ ten nėra reikalingi.

Trečias žingsnis: „Saugos pagalvė“

Apsidrauskite! Kalbu ne apie gyvybę ir sveikatą (nors tai irgi gerai). Neverta iš karto parduoti buto ar išeiti iš stabilaus darbo. Nusprendėte persikelti – pirmiausia apsižvalgykite naujoje vietoje ir tik paskui sudeginkite už savęs visus tiltus. Jeigu nepasiseks, bent jau turėsite kur sugrįžti.

Jeigu nusprendėte pakeisti veiklos sritį, pradėkite palaipsniui. Kai užsitarnausite vietą ir gerą vardą, „įsuksite“ savo verslą, tada bus galima išeiti ir iš nemylimo darbo. Bent jau sukaupkite finansinių atsargų, o paskui darykite ką sugalvoję.

Jeigu atsidūrėte ant savo asmeninio gyvenimo krašto, nežinote, skirtis ar ne, suteikite sau galimybę atsitraukti. Pasiūlykite gyvenimo partneriui kurį laiką pagyventi atskirai. Tas laikas reikalingas tam, kad būtų aišku, ar verta eiti vabank. Bet svarbiausia, klausykite savo vidinio balso, jis jums greičiausiai pakuždės, kaip elgtis.

Jeigu rimtai svarstote ką nors kardinaliai keisti…

…suraskite svarią priežastį. Pirmiausia privalote sąžiningai sau atsakyti, dėl ko norite tą daryti. Kam jums to reikia? Kas tada bus kitaip? Ar tai jūsų ar kieno nors kito svajonė? Kai atsakysite į šiuos klausimus ir viską gerai apsvarstysite, bus daug paprasčiau viską pradėti iš pradžių, juk kai aiški priežastis, tai ir veikti lengviau.

…įsitikinkite, kad jums to tikrai reikia. Tam, kad galėtumėte pradėti naują gyvenimą, turite būti 100 procentų įsitikinę, kad tie veiksmai yra būtini. Būna, kad žmogų tenkina visi nemalonumai ir jam paprasčiau sėdėti rankas sudėjus nei imtis ką nors daryti. Privalote suprasti, kad priekyje pasitaikys sunkumų, su kuriais reikės susidoroti, kitaip tiesiog neįmanoma. Pagalvokite, ar tikrai esate tam pasiruošę, ar užteks kantrybės ir jėgų. Jeigu taip – pirmyn!

…nepasiduokite! Jeigu jau žengėte žingsnį, eikite iki galo ir nenuleiskite rankų. Jeigu blaškysitės šen ten, tai naujo gyvenimo nebus, o ir senasis atneš dar daugiau neigiamų emocijų nei anksčiau.

Ir pabaigai

Jokių pirmadienių! Tikriausiai ne kartą girdėjote frazę: „Viskas, nuo pirmadienio pradedu naują gyvenimą!“. Tik štai įdomu, ar kas nors pradėjo gyventi naujai būtent nuo pirmadienio? Na, gal dietos laikytis ar sporto klubą lankyti galima bandyti pradėti nuo pirmadienio, bet dideles gyvenimo permainas… vargu. Veikite dabar! Neatidėliokite geresniems laikams. Jeigu dabar nieko nesiimsite, tai greičiausiai gyvenime taip nieko ir nepakeisite.

Viskam savas laikas. Per vienus metus pakeisti ir profesinę veiklą, ir gyvenamą vietą, ir gyvenimo partnerį – milžiniškas krūvis psichikai. Geriau šį komplektą išskirstyti į atskiras problemas ir spręsti jas palaipsniui. Kartais pasitaiko, kad pradėti naują gyvenimą tiesiog privaloma. Tokiu atveju nebijokite nutraukti senų saitų, nesilaikykite įsikibę praeities. Jeigu labai trokštate ką nors keisti, jums būtinai pavyks.   

Psichologė Rasa