Viskas, ką darome (gera ar bloga, veiksminga ar neveiksminga, skausminga ar malonu, beprotiška ar protinga, ligota ar sveika, girta ar blaiva), darome tam, kad numalšintume galingas vidines jėgas. Net netinkamas elgesys atlieka kokią nors funkciją. Tam tikru iškreiptu būdu toks elgesys tenkina psichologinį poreikį. Kuo geriau imame suprasti vidinę kito mums svarbaus žmogaus (taip pat ir savo) elgsenos motyvaciją, tuo daugiau priemonių įgyjame teigiamoms permainoms santykiuose sužadinti.
Poroje rasti pusiausvyrą tarp meilės ir laisvės įmanoma tik abipusėmis nuolaidomis. Abu privalo išmokti duoti meilę ir suteikti laisvę, jeigu tikisi gauti tą patį. Laisvė niekada nebūna be ribų. Ji niekada nebūna absoliuti. Būti visiškai laisvam – tai gyventi gyvenimą be meilės. Jei žmogus paiso tik savo troškimų ir neatsižvelgia į kitus, jis netrunka patekti į troškimų vergovę. Visiškas laisvės suteikimas išniekina meilę, lygiai kaip ir noras kontroliuoti ir tikrinti visas kito žmogaus gyvenimo sritis.
Negalima pakeisti kito žmogaus, bet galima sudaryti sąlygas jam pasikeisti arba daryti jam įtaką. Vienas veiksmingiausių būdų – daryti įtaką sutikimu. Iš tikrųjų beveik visada įmanoma sutikti su partnerio nuomone. Kodėl? Nes ji yra teisinga jo požiūriu, lygiai kaip jūsų nuomonė yra teisinga jūsų požiūriu.
Pagal Gary Chapman „Santykių keliai ir klystkeliai“
Psichologė Rasa