Dažnas žmogus, paklaustas, koks yra tinkamiausias atsakymas į komplimentą, sako: „Geriausia pasakyti „ačiū““. Bet sulaukus komplimento toli gražu ne visi priima jį taip paprastai.

Sunkumas slypi tame, kad net pats paprasčiausias komplimentas, pavyzdžiui, „Kokį įdomų pristatymą paruošei!“, „Kokia graži palaidinė“ turi du lygius: dovanojimo komponentą (priimti arba atmesti) ir turinio komponentą (sutikti arba nesutikti). Adresatas susiduria su dilema, kaip tuo pat metu atsakyti į abu: „Privalau sutikti su pašnekovu ir padėkoti jam už komplimentą, bet kartu, kad neatrodytų, jog giriuosi“.

Priešingai paplitusiai nuomonei, moterys komplimentus priima ne blogiau nei vyrai, tik reagavimą į komplimentą įtakoja komplimento siuntėjo lytis. Ir vyrai, ir moterys labiau priima vyriškos lyties atstovo pasakytą pagyrą. Kai vyras sako: „Gražus šalis“, moteris daugeliu atvejų atsako teigiamai: „Ačiū. Mano sesuo jį man numezgė“. Bet kai moteris sako kitai moteriai: „Kokia nuostabi suknelė“, toji, tikėtina, paprieštaraus ar nuvertins: „Buvo išpardavimas. Tiesą sakant, jie net neturėjo tokios spalvos, kokios norėjau“ arba „Oi, ji jau labai sena!“ Toks atsakas komplimentą pasakiusiai siunčia žinutę, kad toji moteris pernelyg nesidžiaugia tuo daiktu ir išvis jaučiasi nepatogiai ir komplimento nepriima. Sumenkindami kito žmogaus mums sakomą komplimentą mes nuvertiname to žmogaus skonį ir net nenorėdami priverčiame jį nemaloniai pasijusti.

Tiesa, nereikia persistengti. Yra keletas paplitusių socialiai netinkamų atsakų į komplimentą: pagyros sau („Taip, ši megztinio spalva tikrai mano akims suteikia pribloškiančio melsvumo“), klausimai („Tikrai taip manai? Nori pasiskolinti?“) ir nesutikimas („Nekenčiu šito drabužio“). Geriau pateikti teigiamą komentarą („Taip, ir man jis labai patinka“). Tačiau niekas neprilygsta šypsenai ir žiūrint į akis pasakytam: „Ačiū“.

Psichologė Rasa