Kasdien įsitraukiame į daugybę socialinių kontaktų: perkame prekę, sulaukiame komplimento, išgirstame kritiką, gauname kvietimą ir pan. Socialinėje psichologijoje tai vadinama interakcija – žmonių bendravimas kaip tarpusavio sąveika, supratimas ir poveikis vienas kitam. Ir nors kartais smulkiems kasdieniams kontaktams nesuteikiame reikšmės, jie sudaro didžiąją dalį mūsų socialinio gyvenimo sėkmės. Net labai trumpas socialinis susidūrimas padaro didelį poveikį mintims, jausmams ir veiksmams, kurie nulemia trokštamo rezultato sėkmę.
Apžvelgsiu keletą sėkmingos interakcijos variantų. Pradėsiu nuo situacijos, kai norėdami įsigyti naują prekę ar gauti paslaugą trokštame išgirsti kuo nuoširdesnį atsakymą, nes nuo jo priklausys, ar pirksime tą daiktą ir kiek džaiugsmo ar nusivylimo jis suteiks, jeigu jį įsigysme.
Taigi kaip gauti sąžiningą atsakymą? Kai perkate naudotą automobilį, keliatės į naują butą, svarstote, kuris gydytojas geriau prižiūrės jūsų vaiką, jums reikia gauti tikslius atsakymus į rūpimą problemą. Užduodami bendro pobūdžio klausimus galite išgirsti mažai vertingos informacijos, o kartais sulaukti klaidingo atsakymo.
Naudingiausia klausti užduodant tiriamuosius klausimus, kurie daro prielaidą, kad egzistuoja problema. Tarkime, kažkas parduoda naudotą iPod. Paprastas klausimas būtų toks: „Ką galite apie jį pasakyti?“. Tačiau uždavę negatyvią prielaidą darantį klausimą: „Kas su juo yra blogai?“, gausite kur kas sąžiningesnį atsakymą.
Jeigu norite išgirsti nepagražintą tiesą, privalote jos ir klausti: Kokių problemų kelia ši mašina? Kas sunkiausia šiame darbe? Kiek žmonių su tokia pat diagnoze kaip mano sėkmingai išgijo? Jūsų klausimai turi pranešti, kad manote būsiant sunkumų ar trūkumų ir norite apie juos išgirsti. Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkės Julia Minson teigimu, negatyvios prielaidos neturi įtakos mandagumui, todėl jų vengimas bijant pasirodyti priekabiu neturi jokio pagrindo.
Psichologė Rasa