Daugelio nuotaika kinta, bet kartais galime užstrigti prastoje nuotaikoje. Depresija turi daug simptomų, tokių kaip energijos praradimas, susidomėjimo aktyvia veikla ir gyvenimu praradimas, liūdesys, apetito ir svorio netekimas, koncentracijos sunkumai, savikritika, bejėgiškumo jausmas, fiziniai nusiskundimai, atsiribojimas nuo kitų žmonių, dirglumas, sprendimų priėmimo sunkumai, suicidinės mintys. Depresija sergantys taip pat dažnai jaučia nerimą. Būdingi pykinimo, apkvaitimo jausmai, kartais karštų ir šaltų bangų pliūpsniai, neryškus matymas, padažnėjęs širdies plakimas ir prakaitavimas.
Klinikinė depresija varijuoja nuo švelnios iki sunkios. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės skundžiasi keliais simptomais, kurie kurį laiką atsiranda. Kiti, kenčiantys nuo sunkios depresijos, gali skųstis daugybe simptomų, kurie yra dažni, ilgalaikiai ir ypatingai varginantys.
Klinikinė depresija nėra tas pats kaip sielvartas ar gedėjimas po mylimo žmogaus mirties ar skyrybų. Tuo laikotarpiu liūdesys, tuštumos jausmas, energijos stoka ir interesų praradimas yra normalu. Pyktis ir nerimas taip pat gali būti normali sielojimosi proceso dalis. Klinikinė depresija nuo sielvarto skiriasi tuo, kad dažnai gali rastis be reikšmingo praradimo. Be to, depresija gali tęstis ilgiau ir kartu randasi savikritika, beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmai.
Retas žmogus, jeigu išvis toks yra, gali pasakyti, kad niekada nebuvo prislėgtos ar depresyvios nuotaikos. Nuotaikos svyravimai yra normalu ir padeda mums suprasti, kad kažko trūksta mūsų gyvenime ir kad turėtume pasvarstyti, ką galėtume pakeisti. Klinikinė depresija yra žymiai blogiau nei paprasti nuotaikų svyravimai.
KAS SUSERGA DEPRESIJA?
Depresija nėra kažkas, kas nutinka žmonėms, kurie yra „keisti“ ar „pamišę“. Ja gali susirgti bet kas. Kartu su nerimu, kuris ištinka dažniau nei depresija, tai yra tarsi bendras emocinių problemų „peršalimas“. Kasmet daug žmonių kenčia nuo didžiosios depresijos: 25 procentai moterų ir 12 procentų vyrų per savo gyvenimą patiria didelės depresijos epizodą1. Kito epizodo pasikartojimo tikimybė po primojo epizodo yra gana didelė. Gerai tai, kad šiais laikais yra efektyvių gydymo būdų, kurie gali stipriai sumažinti atkryčio galimybę.
Lyčių skirtumo depresijos paplitime priežastys nėra visai aiškios. Gali būti, kad moterys dažniau pripažįsta ir atviriau kalba apie liūdesio jausmus ir yra labiau savikritiškos, o vyrai gali maskuoti ar slėpti savo depresiją už kitų problemų, pavyzdžiui, piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. Be to, kai kuriose kultūrose ar šeimose moterys nuo mažens dažnai yra mokomos būti bejėgėmis ir priklausomomis. Taip pat jos gali turėti mažiau galimybių kontroliuoti atlygio sau ir kompensavimo šaltinių nei vyrai, ir moterų pasiekimai kartais dažniau nuvertinami.
KAS SUKELIA DEPRESIJĄ?
Nėra vienos priežasties. Manoma, kad depresija yra daugialypė, daugybė skirtingų veiksnių gali ją sukelti. Tie veiksniai gali būti biocheminiai, tarpasmeniniai ar kognityviniai. Kai kuriems žmonėms depresiją gali sukelti vienas kuris tos srities faktorius, bet taip pat tikėtina, kad tai lemia veiksniai iš visų šių sričių. Biocheminiai veiksniai gali apimti šeimos genetinį polinkį ir dabartinę žmogaus smegenų chemiją. Konfliktai ir netektys tarpasmeniniuose santykiuose gali būti tie veiksniai, dėl kurių randasi depresija, lygiai kaip ir elgesio veiksniai, tokie kaip padidėjęs stresas bei sumažėjęs pozityvumas ir malonūs potyriai. Kognityviniai veiksniais apima įvarius iškreiptus ir netinkamus mąstymo būdus.
KAIP ELGESYS VEIKIA DEPRESIJĄ?
- Negebėjimas dorotis su stresu. Daugybė tyrimų rodo, kad žmonės, kurie išgyvena stiprų stresą, turi didesnę riziką susirgti depresija, ypatingai jeigu jiems trūksta streso įveikimo įgūdžių arba su stresu kovoja netinkamais būdais.
- Savęs apdovanojamo elgesio sumažėjimas. Depresijai būdingas neveiklumas ir pasitraukimas. Depresija sergantys žmonės leidžia daug laiko pasyviai, pavyzdžiui, žiūri televizorių, guli lovoje, panyra į mintis apie problemas ir skundžiasi draugams ar šeimai. Jie mažai laiko leidžia aktyviai ir maloniai veiklai, tokiai kaip socialinis bendravimas, kūryba, sportas, mokymasis ir pan. Tai yra, nustoja užsiimti ta veikla, kuri anksčiau teikė malonumo.
- Savęs įvertinimo stoka. Dauguma depresija sergančių žmonių nesugeba savęs apdovanoti už teigiamą elgesį. Pavyzdžiui, retai save pagiria arba nenori leisti pinigų dėl savęs ir sau. Daugybę kartų depresijos kankinamas žmogus galvoja, kad yra nieko vertas, kad niekada neturi už ką save pagirti.
- Įgūdžių nenaudojimas. Depresija sergantiems gali būti sunku išreikšti, apginti save, išlaikyti draugiškus santykius ar spręsti problemas su savo sutuoktiniais, draugais ar darbo kolegomis. Kadangi arba jiems trūksta šių įgūdžių, arba nenaudoja tų, kuriuos turi, jie turi daugiau tarpasmeninių konfliktų ir mažai galimybių pasidžiaugti savimi.
- Nauji poreikiai. Tai yra nauji reikalavimai ar situacijos, kurioms žmogus nesijaučia pasiruošęs. Kraustymasis į kitą miestą, naujas darbas, vaiko gimimas ar santykių nutraukimas – panašūs dalykai gali kelti stresą daugeliui žmonių.
- Buvimas situacijose, kuriose jaučiatės bejėgiai. Depresija gali kilti ilgai būnant tokiose situacijose, kurių negalite kontroliuoti arba manote, kad negalite kontroliuoti. Jaučiatės liūdni ir pavargę, prarandate susidomėjimą ir apima neviltis, nes tikite, kad nesvarbu, ką darote, negalite pagerinti situacijos. Malonumo ir naudos neteikiantys darbai ar aklavietė santykiuose gali sukelti šiuos jausmus.
- Buvimas nuolatinio šiurkštaus elgimosi situacijose. Tai yra ypatinga beviltiškumo rūšis. Jūs ne tik negalite gauti pastiprinimo, jūs jaučiatės kitų nuolat kritikuojami ir atstumti. Pavyzdžiui, daug depresija sergančių žmonių yra priversti arba patys renkasi leisti laiką su tais, kurie juos kritikuoja ar kaip kitaip skaudina.
- Vengimas ir pasyvumas. Galite vengti sunkių ir nemalonių patirčių ar jausmų. Tai lemia mažesnę atlygio tikimybę ir didesnį bejėgiškumo jausmą.
Nors kiekvienas aprašytas iš šių veiksnių gali paskatinti depresiją, tai nereiškia, kad dėl jų būtinai susirgsite depresija. Pavyzdžiui, žmogus gali išgyventi netektį, bet susidoroti su ja apdovanojamo elgesio dėka: mokydamasis naujų įgūdžių, nukreipdamas dėmesį ir energiją į naujus tikslus. Vis tik tam tikri mąstymo būdai gali padidinti depresijos galimybę. Didesnė tikimybė susirgti atsiras, jeigu galvosite, kad dėl visko esate kalti, kad niekas negali pasikeisti ir kad turėtumėte būti tobulas visose srityse. Tokios streso ir netekties interpretacijos yra „kognicijos“ arba jūsų mintys apie save ir jus supančią aplinką.
KAIP MĄSTYMAS VEIKIA DEPRESIJĄ?
- Automatinės disfunkcinės mintys. Tai mintys, kurios kyla spontaniškai ir atrodo tikėtinos. Tačiau jos atspindi iškreiptą suvokimą ir yra susiję su neigiamais jausmais, tokiais kaip liūdesys, nerimas, pyktis ir bejėgiškumas. Štai keletas pavyzdžių:
Minčių skaitymas: „Jis galvoja, kad esu nevykėlis“
Etikečių klijavimas: „Aš esu nevykėlis“, „Jis yra niekam tikęs“
Ateities spėjimas: „Mane atstums“, „Aš apsijuoksiu“
Katastrofikavimas: „Bus siaubinga, jeigu mane atstums“, „Aš negaliu pakęsti, kai imu nerimauti“
Dichotominis (viskas arba nieko) mąstymas: „Aš visur susikertu“, „Manęs niekas nedžiugina“, „Man niekas nepadės“
Teigiamo nuvertinimas: „Tai nieko nereiškia, nes kiekvienas gali tą padaryti“
- Netinkamos prielaidos. Tai mintys apie tai, ką jūs galvojate turėtumėte daryti. Tai taisyklės, pagal kurias depresija sergantys žmonės mano turį gyventi. Pavyzdžiui:
„Turiu gauti visų pritarimą“
„Jeigu aš kam nors nepatinku, vadinasi esu nemylimas“
„Jeigu kas nors nepasiseks, reiškia, kad esu nevykėlis“
„Privalau save kritikuoti už visas nesėkmes“
„Jeigu problemą turiu ilgai, vadinasi, negaliu pasikeisti“
„Aš neturėčiau būti prislėgtas“
- Neigiamas savęs suvokimas. Į depresiją panirę žmonės dažnai būna susitelkę į savo trūkumus, juos išdidina, o pozityvias savybes stipriai sumažina. Save jie gali suvokti kaip nemylimus, kvailus, atstumiančius, silpnus, blogus.
- Neigiamas mąstymas. Daug žmonių įstringa į neigiamas savo mintis ir jausmus, kas veda didesnio pasyvumo ir vengimo link.
KAS YRA KOGNITYVINĖ ELGESIO TERAPJA DEPRESIJAI?
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra labai struktūruota, praktinė ir efektyvi intervencija nuo depresijos kenčiantiems žmonėms. Šios terapijos specialistai gydo depresiją, nustatydami ir spręsdami asmens elgesio ir mąstymo modelius, kurie sukelia ir palaiko depresiją. Ši terapija orientuojasi į jūsų dabartį, „čia ir dabar“ mintis ir elgesį. Jūs ir jūsų psichologas vertinsite, kaip jūsų veiksmai, ar jų trūkumas, prisideda prie jūsų blogos ar geros būsenos. Yra veiksmų, kuriuos galite atlikti norėdami pradėti jaustis geriau. Taip pat jūs abu pažvelgsite į neigiamą ir nerealų mąstymo būdą, kuris verčia jus jaustis prislėgtu. Terapija gali suteikti priemonių mąstyti realistiškiau ir jaustis geriau.
Darbo pradžioje jūs ir jūsų psichologas identifikuosite jūsų simptomus, jų stiprumo ir intensyvumo lygį. Būsite paprašyti užpildyti keletą formų ar standartizuotų klausimynų, kurie gali moksliškai pamatuoti jūsų simptomus. Pirmų susitikimų metu būsite paprašyti išskirti tikslus, kuriuos norėtumėte pasiekti – pavyzdžiui, padidinti savivertę, pagerinti bendravimo įgūdžius, sumažinti drovumą, bejėgiškumą ar vienišumą. Tikslai turi būti kuo konkretesni, kad terapijoje jūs abu galėtumėte vertinti progresą lyginant su pirminiais simptomų rodikliais ir kaip jums sekasi judėti link užsibrėžtų tikslų.
MEDIKAMENTINIS GYDYMAS
Medikamentinį gydymą gali skirti tik gydytojas.
Yra daug įvairių vaistų efektyviam depresijos gydymui. Reikia nuo 2 iki 4 savaičių (kartais dar ilgiau), kol vaistai pradės teikti optimalų poveikį. Kai kuriais atvejais vaistų vartojimo pradžioje žmogus gali pasijusti prasčiau nei prieš jų vartojimą. Tai yra normalu, organizmui reikia prisiderinti norint sukurti terapinį vaisto lygį jūsų organizmo sistemoje. Kai kurie vaistai gali turėti neigiamą šalutinį poveikį. Kai kurie jų gali būti laikini ir po kurio laiko sumažėti arba gali būti kontroliuojami su kitų vaistų kombinacija.
Gydant depresiją paprastai taikomas kompleksinis gydymas – vaistais ir psichoterapija.
Psichologė Rasa
________________________________________
Parengta pagal Treatment Plans and Interventions for Depression and Anxiety Disorders, Second Edition, (The Guilford Press, 2012) by Robert L. Leahy, Stephen J. F. Holland, Lata K. McGinn