psichologerasa.

Ar yra buvę taip, kad pasakote ką nors savo antrajai pusei, o ji iškreipia jūsų žodžius, bet kai jūs bandote paaiškinti, kad visai ne tai turėjote galvoje, įsiplieskia konfliktas? Ir jeigu tokių situacijų daugėja, įtampa formuojasi lygioje vietoje.

Kodėl sakome viena, o partneris išgirsta kita?

Visiems kartais pasitaiko situacijų, kai partneris girdi ne tai, ką bandote pasakyti. Manote, kad nepasakėte nieko blogo, o jis supyksta. Galvojate, kad kalbate aiškiai, bet jis jus klaidingai supranta arba esate tikri, kad „žinote“, ką jis pasakė vakar, o šiandien sako visai ką kita.

Tokios situacijos santykiuose ganėtinai dažnos. Dauguma didžiulių ginčų prasideda nuo vieno partnerio klaidingo supratimo apie tai, ką kitas norėjo ar ketino pasakyti. Tai neateina iš niekur. Išgirsta informacija praeina pro mūsų pačių galvose esančius filtrus, kurie veikia panašiai kaip bet kokie kiti. Kavos filtras atskiria malonų skonį ir aromatą nuo gamybos metu susidarančios lipnios masės. Elektroninio pašto filtro sistema atsikrato „šiukšlių“ prieš laiškui pasiekiant adresatą. Taip ir informacija: ta, kuri patenka į bendravimo „filtrus“ skiriasi nuo tos, kuri pro juos išeina. Taigi, kai vienas išgirsta ne tai, ką kitas norėjo pasakyti, tikėtina, kad įsijungė vienas iš penkių filtrų, kurie yra pagrindinė nesusipratimų ir negatyvių interpretacijų priežastis. Pabandykite juos suprati ir bendravimas pagerės.

Pirmas filtras. Dėmesio blaškymas

Vienas pagrindinių filtrų yra susijęs su dėmesiu. Gebėjimas susitelkti yra veikiamas išorinių ir vidinių veiksnių. Pavyzdžiui, išoriniai gali būti vaikų keliamas triukšmas, telefono skambutis ir pan. Vidiniai – nuovargis, galvojimas apie kitas problemas, planavimas mintyse, ką dar šį vakarą reikia padaryti.

Šis filtras tampa vis didesne problema. Kuo toliau, tuo labiau žmonės skuba, ilgai dirba, mažai laiko skiria pomėgiams ir šeimai. Neretai atrodo, kad vidinę ramybę dažnas pasiruošęs iškeisti į stresą dėl geresnės materialinės padėties. Iš kitos pusės, nedarbas, nestabili finansinė padėtis poros santykius veikia taip pat labai stipriai. Stresas ir skuba apsunkina dėmesio sutelkimą į asmeninio bendravimo detales, kadangi didesnė proto dalis fokusuojama į socialinių ir ekonominių problemų sprendimą.

Ne paskutinėje vietoje ir elektroninė revoliucija. Internetas, išmanūs telefonai, socialiniai tinklai taip stipriai verčia neatsilikti nuo pasaulio ir socialinio gyvenimo įvykių, tad besiblaškydami pirmyn atgal nesugebame sutelkti dėmesio į tai, kas tikrai svarbu. Dėmesio deficito sindromas yra tikra neurologinė problema, su kuria susiduria vis daugiau žmonių.

Kai norite, kad partneris jus išgirstų ir suprastų teisingai, turite įsitikinti, ar tuo metu jis sutelkęs dėmesį į jus. Svarbiems pokalbiams pasirinkite ramią vietą, išjunkite telefono garsą, televizorių. Negalvokite, kad jis ar ji yra pasiruošę klausyti jūsų dabar vien dėl to, kad jūs esate pasiruošę kalbėti apie ką nors svarbaus. Situaciją gali išgelbėti paprastas klausimas: „Ar dabar galime pakalbėti?“.     

Atras filtras. Emocinė būsena

Būdami geros nuotaikos esame pakantesni kitiems ir atvirkščiai, kai nuotaika bloga, partnerio žodžius ir veiksmus vertiname daug negatyviau nepriklausomai nuo to, koks pozityvus jis stengiasi būti.

Vienas geriausių būdų apsaugoti savo santykius nuo šio filtro daromos žalos – išmokti atpažinti, kada jis „įsijungia“. Pavyzdžiui, parėjote po darbo dienos į namus ir norite pasitarti su žmona ar vyru, ar nepaskambinus į banką dėl paskolos, nes girdėjote, kad dabar sąlygos palankios. Jis ar ji atšauna, kad negali visko suspėti, kad galėtumėte patys daugiau sužinoti. Jūs turite du kelius. Galite įsižeisti ir pokalbį išvystyti į konfliktą „Tau niekas nerūpi“ ir „Viskas ant mano pečių“. Arba galite parodyti daugiau supratimo „Atleisk, nepastebėjau, kad esi užsiėmęs (-usi)“ arba „Buvo sunki diena darbe? Viskas gerai, galime pakalbėti apie tai vėliau“. Atpažinę blogą partnerio nusiteikimą užkirsite kelią gynybinei jo reakcijai, nes jam liks arba nieko nesakyti arba padėkoti už supratimą ir papasakoti, kas taip sugadino nuotaiką.  

Kiekvieno žmogaus viduje egzistuoja daug emocinių filtrų. Kai esame pikti, susirūpinę, liūdni, nusiminę, šios emocijos nuspalvina mūsų interpretacijas ir reakcijas. 

3 filtras. Įsitikinimai ir lūkesčiai

Kiekvienas turi įsivaizdavimą ir lūkesčių, kokie turi būti santykiai. Nė vienas nėra apsaugotas nuo polinkio girdėti ir matyti tai, ko tikisi. Jeigu manote, kad esate tam atsparūs, laikotės dar vieno įsitikinimo, kuris verčia ieškoti jį patvirtinančių įrodymų. Patikėkite, dažniau ar rečiau visi taip elgiasi, todėl reikia pripažinti, kad ne visada teisingai suvokiame kitų ketinimus.

Lūkesčiai veikia ne tik mūsų suvokimą, bet ir šalia esančio žmogaus elgesį. Mes „traukiame“ iš kitų tokį elgesį, kokio tikimės. Dėl tos priežasties tiek daug senų bendravimo įpročių su visa jėga išlenda į dienos šviesą per atostogas, kai daug laiko leidžiame su artimaisiais. Kiekvieno galvoje įsijungia bendravimo filtrai ir skirtingos reakcijos. Ypatingai išryškėja „minčių skaitymas“ – „žinojimas“ ką kitas galvoja ar jaučia. Kitaip tariant, jūs manote, kad žinote, kodėl jūsų partneris kažką pasakė ar padarė, ir remiantis tomis prielaidomis jį teisiate. Tiesa, kartais pasitaiko, kad spėjimas būna teisingas, bet vis tik dažniau klystame.

Kad taip nutiktų kuo rečiau, kalbėdami stenkitės aiškiai pasakyti, ko norite, stenkitės išgirsti savo partnerį ir pasitikslinti, jeigu ko nors nesupratote. Kitaip tariant, palikite kuo mažiau vietos savo spėjimams.

Ketvirtas filtras. Bendravimo stiliaus skirtumai

Kiekvienas bendrauja skirtingai ir tas skirtumas taip pat filtruoja informaciją. Vienas gali būti ekspresyvus, o kitas – santūrus. Vienas gali kalbėti labai greitai, o kitas – lėtai. Dėl panašių skirtumų kyla sunkumų vienas kitą suprantant.

Stilių formuoja daug veiksnių: kultūra, lytis, auklėjimas. Labai dažnai bendravimo stiliaus šaknys susiformuoja tėvų šeimoje ir vėliau sukelia nemenkų nesusipratimų bendraujant su partneriu. Pavyzdžiui, jūsų tėvų šeimoje emocijos nebuvo demonstruojamos, bendravote ramiai, o jūsų partnerio šeimos narių bendravimas buvo ekspresyvus ir emocionalus. Nedidelis balso pakėlimas jūsų šeimoje buvo didelio pykčio ženklas, o jūsų vyro šeimoje galėjo likti visai nepastebėtas. Taigi, bendraudami abu vienas kito jausmų ir emocijų intensyvumą galite labai klaidingai suprasti.

Bendravimo stiliaus skirtumai nėra tokie svarbūs, kaip gebėjimas juos priimti. Žinodami ir suvokdami juos galėsite užkirsti kelią nesusipratimas. Dar daugiau laimėsite apie tuos skirtumus ir jų daromą poveikį vienas su kitu pasikalbėję.

Penktas filtras. Savisauga

Šis filtras yra baimės būti atstumtam rezultatas. Jis įsijungia, kai bijodami atstūmimo nepasakome, ką iš tiesų jaučiame ir ko norime. Net toks paprastas klausimas „Gal norėtum pažiūrėti kokį filmą?“ gali sukelti atstūmimo baimę. Vietoje aiškaus noro išsakymo („Norėčiau pažiūrėti tą filmą. Nori kartu?“) dažniausiai jį paslepiame, nes tiesioginis norų išreiškimas labiau atskleidžia, kas mes esame ir didina atstūmimo riziką. Tai gali būti ne taip nesvarbu, kai kalba eina apie filmą, tačiau kai kalbame apie jausmus, troškimus ir lūkesčius, susijusius su santykiais, gali iškilti begalė nesusipratimų.     

Kai savisaugos filtras suveikia, jūs nepasakote, ką iš tiesų jaučiate ir ko norite iš santykių, nes bijote neigiamos partnerio reakcijos, kuri gali įskaudinti. Kuo aukštesnė savivertė ir pasitikėjimas savimi, tuo mažiau žalos savisaugos filtras padarys. Kita vertus, kuo saugiau savo santuokoje jausitės, tuo saugiau kalbėsitės apie tai, ko kiekvienas iš santykių norite ir kodėl. Ir tokie pokalbiai ne tolins vieną nuo kito, o atvirkščiai, stiprins artumo jausmą.

Psichologė Rasa