Kodėl tarp dviejų vienas kitą, atrodytų, mylinčių ir besirūpinančių žmonių, kyla karčių ginčių, nesutarimų, konfliktų? Pasimatymų laikotarpiu stiprios meilės spinduliai ištirpdo charakterio, interesų ir net tikslų skirtumus ir tai padeda kurti altruizmu ir empatija paremtus santykius. Mylintys žmonės nori suteikti vienas kitam malonumo. Jie jaučiasi patenkinti, kai kitą padaro laimingą, ir nusiminę, kai partneris liūdi. Jie tiesiog stengiasi į viską žiūrėti iš vienas kito perspektyvos. Ir nei vienas nesijaučia aukojantis save ir savo interesus.  

Tad kas vėliau nutinka tam meilės altruizmui? Kokios jėgos sukelia jo eroziją? Dažnai nutinka taip, kad anksčiau nematavę savo indėlio į santykius vienas kuris ar abu pamažu ima „atrasti“, kad nėra pakankamai paisoma jo interesų, nuspręsti, kad jis pats geriau gali patenkinti savo poreikius, net jeigu jie prieštarauja partnerio troškimams. 

Kai altruizmas pradeda blėsti, partneriai ima labiau vadovautis „turėtų“, „privalėtų“ nei troškimu teikti vienas kitam malonumo. Ir kai kiekvienas pirmenybę pradeda teikti savo norams, kompromisai ir nuolaidžiavimai, reikalingi bet kokiems artimiems santykiams, ima darytis sudėtingi. Atsiranda tokie vienas kito kaltinimai kaip „savanaudis“, „egoistas“ ir panašūs.

Žinoma, toli gražu ne visas santuokas ištinka tokia įvykių seka. Daug porų sako, kad laikui bėgant jų egocentriškumas mažėja ir stiprėja savitarpio supratimas, dalijimasis ir rūpinimasis vienas kitu. Tačiau nesutariančiose porose, atvirkščiai, progresavimą iš empatijos į egocentriškumą galima gana aiškiai pastebėti. Pagrindinė priežastis – skirtumai tarp to, kaip du žmonės suvokia vienodas aplinkybes. Kiekvienas įvykį ar situaciją „perleidžia“ per savo suvokimo prizmę. Jeigu žmogus tik savo požiūrį linkęs laikyti vieninteliu teisingu ir tikru, skirtinga įvykių interpretacija jam gali pasirodyti neįmanoma. 

Ima formuotis klaidingi su santykiais ir pokyčiais susiję įsitikinimai. Keletą jų apžvelgsiu:

– „Mano partneris negali pasikeisti“. Toks teigimas iš esmės neteisingas. Egzistuoja įvairių būdų, kuriuos taikant net tie žmonės, kurie atrodo „kurti“ kitų patarimams, gali visų nuostabai (įskaitant juos pačius) staiga į juos įsiklausyti ir elgtis kitaip. Čia klausimas kitas – ar partneris nori pasikeisti. Pakeisti kitą žmogų neįmanoma, tačiau galima sudaryti sąlygas jam pačiam pasikeisti. Jeigu atliksite mažus pokyčius santykiuose, savo elgesyje, tai padaryti gali paskatinti ir partnerį.  

– „Niekas nepagerins mūsų santykių“. Šį įsitikinimą galima patikrinti. Vienas iš būdų – išskirkite vieną konkrečią jūsų santykių problemą, kuri atrodo lengviausiai pakeičiama, ir pasirinkite tinkamus sprendimo būdus. Pavyzdžiui, susiplanuoti kartą per savaitę išeiti pavakarieniauti į miestą tik dviese arba susitarti kiekvieną vakarą papasakoti po smagų per dieną nutikusį įvykį ar juokingą anekdotą. Panašūs smulkūs dalykai gali sukurti naują pasitenkinimo elementą, kuris pradės atkurti laimės ir pasitenkinimo pusiausvyrą. 

– „Mano partneris nieko nesiims, todėl nieko neįmanoma padaryti“. Net jeigu jūsų antroji pusė nusiteikusi skeptiškai ar pasyviai, jūs galite inicijuoti pokyčius. Kai pasyvus partneris pamato santykių gerėjimo galimybę, daugeliu atveju pajuda iš to sąstingio. 

– „Su manimi viskas gerai, čia jis / ji turi kažką daryti“. Susitelkimas į partnerio trūkumus gali būti probleminių santykių simptomas. Kai žmonės nuolat ir be realaus pagrindo kaltina vienas kitą, jų santuoka yra nelaiminga. Svarbu ne nustatyti kaltę – kas yra teisus, o kas klysta – bet ieškoti naujų strategijų, kurios padėtų santykiams. Pavyzdžiui, bendravimo technikų, bendro laisvalaikio būdų ir pan. 

– „Jeigu mums reikia „dirbti“ su santykiais, vadinasi, su jais tikrai kažkas negerai“. Nepaisant kai kurių skonio ir asmenybių panašumų, dauguma žmonių susituokia turėdami daugybę stiliaus, įpročių ir požiūrių skirtumų. Ir tik nedaugelis porų žino, kaip tuos skirtumus suderinti. Todėl negalite vertinti savo santykių kaip problematiškų, jeigu pritrūkstate įgūdžių geriau prisiderinti vienas prie kito. Naivu tikėtis, kad santykiai plauks vienoda lygia vaga. Problemų pasitaiko ir jų reikia tikėtis. Nei viena pora, nepriklausomai nuo to, kaip stipriai vienas kitą myli ir yra atsidavę, negali sutarti absoliučiai visais atžvilgiais. Todėl kur kas prasmingiau stengtis pripažinti ir pašalinti „nelygumus“ nei juos ignoruoti ar elgtis, lyg jų nebūtų. Lengva įsimylėti, bet reikia pastangų, minčių ir kruopštumo santykius plėtoti ir priversti juos klestėti.

Psichologė Rasa