Kalbant paprastai, bendravimas – tai gebėjimas reikšti savo mintis. Čia svarbu viskas: ir gebėjimas dėstyti mintis, ir emocijos, ir humoro jausmas, ir kalbos tempas, ir pagarba pašnekovui.
Bendrauti su žmogumi, kuris pokalbio metu pritrūksta žodžių išsakyti galvoje besisukančioms mintims, dalytis įspūdžiais ar perteikti informaciją yra tikras vargas. Tokio žmogaus kalboje daug besikartojančių žodžių ir frazių, išraiškingų pauzių, tokių kaip „amm…“, „hm…mmm“ ir pan. Kai kada žmogaus kalbos manieros neatitinka situacijos, o kartais žmogus atrodo priimtinas, kol neištarė žodžio.
Todėl megzdami kontaktą turime gebėti ne tik perduoti savo mintis, bet ir suprasti, priimti, perprasti, o kartais ir prisiderinti prie pašnekovo bendravimo stiliaus. Pagrindinė klaida, kurią darome – pasirenkame ne tą bendravimo lygį, kurio reikia konkrečioje situacijoje.
Primityvus bendravimas
Pašnekovas siekia kontakto pernelyg nesijaudindamas, kaip teisingai jūs jį priimate. Pavyzdžiui, išgėręs žmogus gali be jokios gėdos ir suvaržymo išsipasakoti nepažįstamam asmeniui viešajame transporte. Jis daugiau kalba, nei klauso ir visai nesijaudina, kokius jausmus kelia aplinkiniams.
Panašias situacijas kai kada galima stebėti tvarkant reikalus su biurokratinės sistemos atstovais ar nemandagiais pardavėjais. Tokių žmonių kalbos žodynas paprastai būna skurdus, kalbos tempas greitas, o jūsų nuomonė mažai rūpi, nes vienintelis tikslas – paveikti jus ir išmušti iš vėžių.
Bendravimas su tokiu pašnekovu turėtų būti nukreiptas į jo įkarščio gesinimą, nekeliant balso tono, bet kalbant labai pamatuotai. Jeigu demonstruosite mandagumą, bet kartu būsite tvirti, kai kur net griežti, pašnekovui bus labai sunku ilgai išlaikyti tą patį monotonišką žodžių bėrimą, nes jo žinojimas paprastai apsiriboja tik labai siauroje srityje. Taip pat atminkite, kad humoras iš jūsų pusės čia tiks tik tuomet, jeigu nebus paliestos asmeninės kad ir kokio nevykusio pašnekovo savybės.
Manipuliatyvus bendravimas
Į pašnekovą žiūrima kaip į instrumentą kokiam nors tikslui pasiekti. Šis bendravimo tipas – neatsiejama daugelio profesijos atstovų dalis: diplomatų, pardavimo vadybininkų ir pan. Kartais manipuliacija pasitelkiama kai kuriuose buitiniuose procesuose. Ir čia, reikia pasakyti, moterys didesnės meistrės. Pavyzdžiui, moteris nori atnaujinti savo garderobą. Ji netiesiogiai įvairiais būdais duos vyrui užuominas, kad neturi ką apsirengti tokiu būdu priversdama jį sava valia nupirkti pageidaujamą drabužį arba nepriekaištauti, kai ji pati jį nusipirks.
Manipuliatyvaus asmens gudrybė slypi gebėjime mandagiai sudominti pašnekovą savo troškimais ir siekiais taip, kad jis pats patikėtų, kad to reikia. Neretai pasitaiko kraštutinių manipuliatyvaus bendravimo lygio formų – meilikavimo ir grasinimų.
Po manipuliatyviu bendravimu gali slėptis bet kuris kitas bendravimo lygis. Tai galima pažinti iš nenatūralios, dirbtinos situacijos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus, kurio išvaizda aiškiai byloja apie primityvumą, šiurkštumą ir ribų nepaisymą, pradeda kalbėti taip, kad jumyse sukyla gailestis ir užuojauta – tikėtina klasta ir troškimas gauti naudos.
Dalykinis bendravimas
Pašnekovas dėmesingas jūsų asmeniniam požiūriui, mintims, skoniui. Savitarpio supratimas yra jus jungiantis tikslas, todėl tai nėra manipuliacija. Bet reikia žinoti, kad geras žaidėjas labai lengvai gali sujungti keletą bendravimo lygių savo užduočiai įvykdyti.
Kasdieniame gyvenime šis bendravimo lygis vyksta tarp žmonių, kurie privalo išlaikyti tam tikrą atstumą. Daugelis dalykiškumą supranta kaip šaltą, bejausmį bendravimą. Bet reiktų atkreipti dėmesį, kad dalykiškumas – tai dar ir sąmoningas suvokimas, pagarba pašnekovui, kompromisų ieškojimas, todėl šis bendravimo lygis kažkuria prasme gali būti priimtinas ne tik dalykiniuose verslo santykiuose.
Šeimyniniame gyvenime toks bendravimas leidžia išvengti primityvių kontaktų. Paimkime paprastą pavyzdį – sutuoktinių konfliktą dėl indų plovimo, kuris prasideda maždaug taip: „Aš pavargau kasdien po keletą kartų plauti indus!”, „O aš, galvoji, nepavargstu kiekvieną dieną eiti į darbą!“. Tokiu būdu problema nesprendžiama, kontaktas vystosi pagal primityvaus bendravimo modelį, kur abiejų elgesys remiasi grynai asmeninėmis emocijomis. Teisinga elgesio formulė šioje situacijoje būtų tokia: „Aš pavargau kasdien po keletą kartų plauti indus!”, „Aš tave suprantu, bet aš dar ir į darbą kasdien einu. Žinai ką, susitarkime, aš plausiu indus savaitgaliais, kai neisiu į darbą. Arba jeigu nori, galime sudaryti grafiką, kuriomis dienomis plausi tu, kuriomis – aš“.
Žaidybinis bendravimas
Tai bendravimas, kurio improvizacijos įgauna įvairias nerimtas, juokingas, net groteskiškas formas. Tokiu būdu bendrauja bičiuliai, pokalbius pagyvindami juokais ir linksmomis istorijomis net nepastebėdami, kad taip kuria ganėtinai logišką santykių grandinę. Koketavimas ir flirtavimas – vienas iš ryškiausių žaidybinio bendravimo pavyzdžių.
Šis lygis stipriai susijęs su humoro jausmu ir yra labai svarbus bet kokiems neformaliems santykiams. Vargu ar be abipusio humoro ir žaismingumo partneriai šeimoje sugebės išlaikyti darnius ir nuolat atsinaujinančius santykius.
Kartais tam tikro charakterio ir temperamento žmonės imasi žaidybinio bendravimo pokalbiuose, reikalaujančiuose visai kitokio lygmens. Bet tai nereiškia, kad jie nesugeba imtis rimtų veiksmų. Tiesiog šie žmonės priklauso gyvenimu besidžiaugiančių, energingų ir judrių žmonių psichotipui. Todėl jeigu panašūs optimistai pernelyg erzina, gal patiems reiktų susimąstyti, ar ne per daug rimtai žiūrime į gyvenimą.
Dvasinis bendravimas
Pats pavadinimas pasako, kad tai bendravimas, paremtas savo asmenybės atskleidimu ir pasinėrimu į pašnekovo išgyvenimus. Tam dažnai reikia nemažai vidinių resursų, kurių ne visiems užtenka. Dvasinio bendravimo ryšys jungia kai kuriuos ypač artimus šeimos narius, draugus. Tokio bendravimo pavyzdžiu gali būti išpažintis kunigui, nuoširdus pasakojimas apie save, kuris reikalauja ypač gilaus dvasinio bendravimo.
Pagrindinė šio tipo bendravimo ypatybė yra lėtas kalbos tempas, rodantis užsimezgusius ypatingai artimus, nuoširdžius ir pasitikėjimo kupinus santykius su pašnekovu. Štai pavyzdys iš kasdienio gyvenimo. Mergina rodo vaikinui sąsiuvinį su mokyklos laikais kurtais savo eilėraščiais, o jis vietoje susidomėjimo meta repliką: „O aš maniau ten kas nors rimtesnio“. Kas vyksta? Mergina siūlo vaikinui bendravimą dvasiniame, o jis viską priima primityviame-dalykiniame lygyje. „Hmm, tau pavyko sukurti visai neblogus sonetus“ – taip turėtų atsakyti vaikinas, net jeigu tai būtų ne visai tiesa.
Kaukių lygis
Kasdien galime dėvėti keletą skirtingų kaukių – malonumo, švelnumo, rimtumo, abejingumo, – nes kartais psichologiškai tiesiog neįmanoma į bendravimą sudėti visų tikrųjų savo pojūčių, jausmų, emocijų. Ir ne tik verbaliniame, žodžiais perteikiamame, kontakte. Dažnai apsikeičiame su kuo nors žvilgsniais, nekalbėdami spaudžiame ranką. Nežodinis bendravimas taip pat atima iš mūsų energijos, o kaukių pagalba apsisaugome.
Toks dalykas, kaip melas apskritai susijęs su visa kaukių sistema. Tačiau kasdieniame gyvenime neretai užsidedame kaukes ne norėdami kam nors pakenkti, bet priversti situacijos. Pavyzdžiui, formalioje aplinkoje siekiame išlaikyti tam tikrą atstumą, sudaryti tam tikrą įspūdį apie save. Ar tai nenuoširdumas? Gal būt. Ar tai melas? Tikrai ne. Paprasčiausiai kai kada savo tikrosios nuotaikos neverta demonstruoti, nes bet koks nukrypimas nuo normos gali būti neteisingai suprastas. Klientas tikrai nebus patenkintas, jeigu jį aptarnaus piktas pardavėjas, bet jį taip pat glumins pernelyg pakili jo nuotaika, familiarus bendravimas.
Reikia pastebėti, kad pastovus bendravimas kaukėmis trukdo išreikšti savąjį Aš. Ir jeigu darbe ar gatvėje dėvima kaukė kartais yra būtina, tai bendraujant su mylimu žmogumi ir draugais ji gali būti netgi pavojinga.
Budizmo ir dao filosofijoje labai gerai ištyrinėta „kaukės dėvėjimo“ technika. Čia kaukė – kelias į trokštamą save, tai yra savų trūkumų atsikratymas kaukių pagalba. Remiantis šia filosofija, jeigu norite atsikratyti drovumo, turėtumėte užsidėti drąsaus, ryžtingo, net truputį įžūlaus žmogaus kaukę.
Psichologė Rasa