Depresija susergama ne todėl, kad staiga pasireiškia netinkami genai, o todėl, kad nutinka kažkas, viršijantis mūsų įveikos galimybes, ir suaktyvina bet kokį konstitucinį polinkį į distimiją (ilgą laiką trunkantį nuotakos pablogėjimą). Net ir neturint genetinio polinkio gyvenimas gali nublokšti į depresiją. Tie, kurie turi šį polinkį, greičiausiai patirs sunkią depresiją (ar maniją, įkyrumus) ir juos gerokai dažniau vargins emociniai sunkumai. Dėl to svarbu suprasti, kas išprovokuoja tą potencialą patirti sudėtingus išgyvenimus.
Kiekvieno mūsų gyvenime vyksta daug įvykių ir, deja, kartais tie įvykiai apsunkina gebėjimą užsiimti veikla, kuri anksčiau leido jaustis gerai. Bėda ta, kad apimti blogos nuotaikos, būdami prastos būsenos žmonės yra linkę reaguoti į tuos įvykius ir savo elgesio pokyčius, kuriuos tas įvykis sukėlė, atsitraukimu ir vengimu imtis veiklos, kuri anksčiau teikė malonumą.
Tas pasitraukimas gali būti labai akivaizdus, pavyzdžiui, nenoras keltis iš lovos, paskambinimas į darbą ir pasakymas, kad serga, atsisakymas susitikti su draugais. Tai yra socialinis atsiribojimas. Arba gali būti ne toks akivaizdus, subtilesnis atsitraukimo būdas, kai žmogus labiau susitelkia į savo mintis nei į veiklą. Deja, esant prastos būsenos susitelkiama tik į negatyvius dalykus ir jie fiksuojami.
Bėda ta, kad atsiribojimas niekaip nepagerina situacijos, o tik įstrigdo žmogų į depresiją ir gilina prastą savijautą. Svarbus pirmas žingsnis yra išsiaiškinti, kokia veikla, kokia patirtis gali teigiamai veikti jūsų nuotaiką, savijautą, įsitraukimą į veiklą, kuria anksčiau mėgote užsiimti, o gal atrasti kažką naujo. Taip pat išsiaiškinti problemas, kurios sukelia įtampą, stresą, įklampino į depresyvią nuotaiką. Ir, žinoma, pasitelkę įvairius metodus stengsimės ardyti tą dabar apgaubusį negatyvų tinklą.
Apie 3% žmonių depresija kankina kas savaitę ir 20% su ja susiduria kažkuriuo savo gyvenimo momentu (Mitchell, Vaze & Rao, 2009). Depresija – būsena, kai žmogus jaučiasi lyg būtų įstrigęs duobėje, kurioje atsidurti galime bet kuriame savo gyvenimo etape.
Depresija – lyg tūnojimas duobėje
Žodis „depresija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „deprimo“, kuris reiškia sutraiškyti, prislėgti ir puikiai atspindi, kaip asmuo jaučiasi. Įsivaizduokite, kad esate įstrigę duobėje: galbūt į ją įkritote netyčia, galbūt kas nors ar kažkas jus į ją įstūmė. Bet kuriuo atveju dabar jaučiatės esantis daug „žemiau“ nei aplink jus esantys žmonės. Atrodo lyg būtumėte vienas duobėje ir niekas negali jūsų pasiekti. Negalite matyti nieko, kas yra už duobės. Negalite daryti to, ką darėte anksčiau ir kas teikė malonumo. Bandėte ištrūkti iš duobės, bet vis nuslystate atgal. Taigi sėdite joje ir mąstote, kaip joje atsidūrėte ir kaip iš jos išlipti. Arba neramiai vaikštinėjate. Tokia nemaloni padėtis žlugdo, tampate irzlus, atsiranda pykčio proveržiai. Jums niūru, liūdna, norisi ašaroti. Galiausiai nuovargis bandant ištrūkti ir negalėjimas daryti to, ką norite ir ką reikia daryti, jus įveikia. Nebeturite energijos ką nors veikti. Galvojate ir judate lyg sulėtintame kine. Bandydamas atgauti jėgas daug miegate, bet jūsų miegas nekokybiškas, todėl nesijaučiate pailsėjęs. Apima beviltiškumas ir apatija. Vis labiau atitrūkstate nuo aplinkinio pasaulio, į galvą lenda tikrovės neatitinkančios mintys, kuriomis bandote paaiškinti, kas atsitiko arba nuspėti, kas nutiks ateityje.
Į depresijos duobę galime patekti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje
Depresija, kaip ir netektys, santykių griūtis, nerimas, gali įvaryti į kampą bet kuriame amžiuje, tačiau dažnai ji diagnozuojama apie dvidešimtus gyvenimo metus. Galbūt dėl to, kad jaunesni tiesiog neieško pagalbos. Nemažai žmonių pasikliauja natūraliu žmogiškuoju savo gebėjimu atsitiesti po netekčių ar sunkumų ir visais būdais stengiasi nepasiduoti depresijai. Vis tik kiekviename amžiaus tarpsnyje žmogus gali susidurti su netikėtomis kliūtimis, kurių įveikimas viršys jo galimybes ir „įstrigdys“ duobėje. Šios kliūtys gali būti:
• Patikimo ir mylinčio asmens neturėjimas
• Atsiskyrimas nuo bendraminčių, bendraamžių grupės, nepritapimas, likimas už grupės ribų
• Negalėjimas pasiekti tiek, kiek yra pasiekę kiti tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties žmonės
• Įstrigimas nenusisekusiuose santykiuose
• Neturėjimas savo gyvenimo tikslo, krypties
• Nepasitenkinimas tuo, kuo žmogus yra ar kuo privalo būti
• Nebuvimas dalimi kažko reikšmingo ir labai žmogui reikalingo
Norint išlipti iš duobės ir judėti pirmyn, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kur esate įstrigęs.
Depresjija. Kokia ji?
Fizinė pusė
Fizinės priežastys gali sukurti psichologinius depresijos padarinius. Demencija, pagumburio sindromas, išsėtinė sklerozė, insultas gali padaryti negrįžtamus fizinius pokyčius smegenyse, dėl ko pasikeičia mąstymas, įsitikinimai ir šie pokyčiai pasireiškia depresijai būdingu elgesiu.
Psichologinė pusė
Analogiškai psichologinės priežastys gali sukurti fizinius depresijos padarinius. Bet kokie įvykiai, įskaitant įvairias ligas, dėl kurių negalime veikti, kas mums malonu, gali pakeisti mūsų įsitikinimus, sprendimus, elgesį, dėl ko gali pradėti keistis hormonų ir neurotransmiterių procesai mūsų kūne.
Taigi depresija turi dvi puses – fizinę ir psichologinę, – kurios tarpusavyje glaudžiai susiję, kaip protas ir smegenys ar kompiuteris ir kompiuterinės programos. Pavojus gydantis depresiją slypi tame, kad viena kuri pusė paliekama nuošalyje. Tas, kuris depresiją supranta tik kaip fizinį pablogėjimą (nuovargis, energijos stoka), negali prisiimti už tai atsakomybės ar keisti mąstymą ir elgesį, kad išardytų depresijos ratą. Tas, kuris depresiją mato tik kaip psichologinę problemą, negali priimti pagalbos savo kūnui ir protui, kad galėtų kovoti su fiziniais depresijos padariniais. Dėl tos priežasties geriausias intervencijos būdas – derinti gydymą, nukreiptą į fizinę depresijos pusę (medikamentai, mitybos sureguliavimas ir mankšta) su į psichologinę depresijos pusę nukreiptu gydymu (minčių, jausmų ir elgesio keitimas).
Fiziniai ir psichologiniai depresijos faktoriai maitina vienas kitą, taip sukurdami ydingą depresijos ratą: fiziniai simptomai verčia dar blogiau jaustis psichologiškai, o prasta psichologinė būklė verčia elgtis taip, kad kūnas dar labiau nusilpsta ir pasiduoda.
Kelias į depresiją nuo A iki F
Depresija turi savo kelią nuo A iki F ir kiekvieno kelias unikalus. Pabandykite atrasti ryšį nuo A iki F savo ar jums artimo žmogaus gyvenime. Štai kelias į depresiją:
A Praeities įvykiai – meilės, paramos, sėkmės ar vertinimo iš svarbių gyvenime žmonių stoka sukelia depresiją.
B Įsitikinimai – susiformuoja anksčiau išvardytų įvykių fone ir gali būti susiję su apgailestavimu dėl praeities, nusivylimu dabartimi, pesimizmu dėl ateities, tikėjimu, kad pats žmogus yra bevertis, nevykėlis ar kad kiti yra nesuprantantys ir nepalaikantys.
C Iššūkiai ir susirūpinimas – kyla iš įsitikinimų, kaip tie įvykiai užkirto kelią jums tenkinti savo poreikius. Nerimas susijęs su gilesniu liūdesiu, jautrumu, irzlumu, savigaila, kalte, gėda, vienišumu. Žmonės taip pat jaučia prastą nuotaiką, apetitą, libido, motyvaciją, energiją, miego kokybę, nesugeba jausti malonių jausmų.
D Sprendimai ir gynyba – neefektyvios proto pastangos dorotis su tuo, kas kelia nerimą. Tai gali būti nakties košmarai, nuolatinis galvojimas apie įvykius ir jų permąstymas, „perkratymas“, neryžtingumo, neveiksmingumo ar bejėgiškumo jausmas, mintys apie mirtį ar savižudybę.
E Išraiška ir veiksmai – išoriniai nelaimingumo ženklai, įskaitant ilgą, bet prastą miegą, mieguistumą, nedėmesingumą, įsitempimą, sulėtėjusią kalbą ir judesius, persivalgymą, susijaudinimą, nerimavimą, ašarojimą ir agresijos proveržius.
F Kompanionai – depresiją stiprinantys palydovai, tokie kaip impotencija, galvos skausmas, menstruacijų problemos, svorio netekimas arba priaugimas, atminties problemos ir socialinis atsiribojimas. Deja, šie „palydovai“ dažnai tampa naujais įvykiais, sukančiais ydingą depresijos ratą.
Kokie galimi depresijos sprendimo būdai
Jums gali atrodyti, kad vilties nėra, bet, laimei, yra priežasčių tikėti. Yra daug kelių, vedančių į depresiją, bet yra daug kelių ir išvedančių iš jos. Iš tiesų, kaip ir kada jums pavyks ištrūkti iš depresijos spąstų priklauso nuo keleto dalykų: kokio gylio duobė, kurioje esate, kada aplinka ir jūsų būsena pasikeitė, kas padeda, kokių įgūdžių mokotės ir ar einate pirmyn, net kai jums nesinori eiti!
Depresijos galima atsikratyti savo pastangomis: apie 45% žmonių iš tiesų galiausiai atgauna gerą savijautą be jokio gydymo. Kita vertus, 55% žmonių to padaryti nepavyksta, o nemažai tų, kuriems pavyko susidoroti patiems, depresija sugrįžta. Kelionei iš depresijos reikia vadovo, kuris padės nepasiklysti: su psichologo pagalba vidutiniškai po 15 sesijų 60% žmonių visiškai pavyko atsikratyti depresijos.
Terapija padės pakeisti kryptį kiekviename depresijos kelio nuo A iki F etape, kad galėtumėte grįžti prie normalaus savo gyvenimo. Kadangi žmonės patenka į skirtingas duobes skirtingais gyvenimo tarpsniais, svarbu rasti tokį kelią atgal, kuris tinka jums. Be to, kadangi depresija susideda iš fizinio, psichologinio ir socialinio lygmenų, terapijos metu ieškosime sprendimų kiekvienam iš jų. Kadangi depresija gali apimti patirtį, mintis ir gyvenimo filosofiją, terapijoje ieškosime būdų, kad kiekvienoje toje srityje jaustumėtės patogiai.
Vis dėlto, net po sėkmingo depresijos gydymo vidutiniškai apie 75% žmonių tam tikru gyvenimo momentu atkrenta. Kad tokia tikimybė būtų kuo mažesnė, jums reikės imtis papildomų įgūdžių ir stengtis juos ugdyti. Veiksminga yra Dėmesingo įsisąmoninimo meditacija, kuri dvigubai sumažina šansus atkristi. Galėsiu padėti jums kurti gyvenimo viziją ir vedantį kelią, kad galėtumėte džiaugtis kelione ir vis didėjančiu atstumu, kuris tolins jus nuo vietos, į kurią jus atvedė depresija.
Daugiau skaitykite čia