Visi norime būti priimti, pritapti, jaustis kažko dalimi. Tačiau kai kurie žmonės itin jautrūs šiam dalykui ir kartais iš baimės būti nepriimti vengia užmegzti kontaktą.
Jautrumas atstūmimui – tai nervų sistemos labai stipri reakcija į galimybę būti atstumtam, kritikuojamam, išstumtam iš grupės, nesuprastam. Ir čia raktinis „galimybę“.
Kitam gali atrodyti, kad žmogus pernelyg dramatizuoja ar sureikšmina situaciją. Tačiau tai susiję su smegenimis ir kūnu, kurie labai anksti išmoko vertinti ryšį, kaip ne visada saugų. Augant, žmogaus budrumas aplinkai vis stiprėja.
Kasdieniame gyvenime tai gali pasireikšti taip:
- Nuolatinis pokalbių, žinučių turinio pergalvojimas, pašnekovo tono ir pauzių analizavimas
- Manymas, kad padarė kažką ne taip
- Gėdos ar net panikos jausmas po švelnios, objektyvios pastabos
- Atsitraukimas, kol kas nors kitas to nepadarė. Kitaip tariant „paliksiu pirmas, kad nebūčiau paliktas“
- Pataikavimas kitiems, kad būtų priimtas („people-pleasing“)
- Emocinis reagavimas į dalykus, į kuriuos kiti beveik nekreipia dėmesio
Po tuo dažnai slypi šis tylus įsitikinimas: „Jeigu padarysiu kažką ne taip, galiu prarasti meilę, saugumą, priklausymo kažkam ar buvimo kažko dalimi jausmą.“
Jautrumas atstūmimui gali kilti dėl daugelio priežasčių: temperamento, praeities patirties, šeimos dinamikos, patyčių, sudėtingų santykių, perfekcionizmo, nerimo ar tiesiog didelio susirūpinimo tuo, ką galvoja kiti žmonės. Paprastai tikslas nėra visiškai nejausti skausmo dėl atstūmimo, bet sumažinti jo kontrolę emocijoms ir sprendimams.
Keletas būdų, kurie gali būti naudingi:
- SKIRKITE ATSTŪMIMĄ NUO SAVIVERTĖS.
Atstūmimas dažnai reiškia:
„Kažkuo netikau“ žmogui reiškia „Aš esu nepakankamas“
„Jie pasirinko kažką kita“ žmogui reiškia „Niekas manęs nemėgsta“
„Ši galimybė atiteko kažkam kitam“ žmogui reiškia „Aš nieko nesugebu“
Kai pastebite, kad jūsų mintys šoka nuo konkretaus atstūmimo prie bendro savęs vertinimo, pabandykite užsirašyti faktinius šios išvados įrodymus. Dažnai įrodymai yra daug silpnesni, nei rodo emocinė reakcija.
2. STEBĖKITE, KOKIUS SCENARIJUS SITUACIJOMS KURIATE SAU
Du žmonės tą patį įvykį gali patirti labai skirtingai.
Pavyzdžiui:
Įvykis: Draugas neatsako į jūsų skambutį visą dieną.
A scenarijus: „Jis užsiėmęs.“
B scenarijus: „Jis manęs vengia, nes su manimi neįdomu.“
Jeigu esate jautrus atstūmimui, jūsų smegenys gali pagal numatytuosius nustatymus pasirinkti B istoriją. Taigi, pastebėję, kad kuriate neigiamą scenarijų, paklauskite savęs:
„Kokie dar gali būti šios situacijos paaiškinimai?“
Taip pamatysite, kad jūsų pirmoji interpretacija gali būti ne vienintelė.
3. DIDINKITE MAŽŲ ATMETIMŲ TOLERAVIMĄ
Dažnai žmonės vengia situacijų, kuriose bijo būti nepriimti. Atsisako karjeros, naujų pažinčių ir apskritai riboja socialinį bendravimą. Tačiau vengimas tik sustiprina atmetimo jausmą. Atvirkščiai, turėtumėte sąmoningai susidurti su situacijomis, kuriose yra nedidelė rizika būti atstumtam:
- Užduoti klausimą susitikime
- Pakviesti ką nors kavos
- Paprašyti paslaugos, dėl kurios nesate tikri, kad žmogus tuo metu galės ją suteikti
Tikslas nėra būtinai sulaukti pritarimo. Tikslas – iš patirties mokytis, kad nors atmetimas nėra malonus, tačiau yra normalus žmonių tarpusavio bendravimo elementas.
4. ATKREIPKITE DĖMESĮ Į MĄSTYMO „VISKAS ARBA NIEKO“ KLAIDĄ.
Dažniausi pavyzdžiai:
„Jeigu vienas žmogus mane kritikuoja, visi tikriausiai taip galvoja.“
„Jeigu nebūsiu pasirinktas, esu nevykėlis.“
„Jeigu šie santykiai nutrūks, reiškia nesu vertas meilės.“
Pabandykite šiuos teiginius pakeisti tikslesniais. Tikslumas sumažina emocinį eskalavimą:
„Jam netiko, bet tai nereiškia, kad visiems tai netiko.“
„Tiesiog negavau šios galimybės.“
„Šie santykiai nesusiklostė.“
5. PLĖSKITE SOCIALINĮ RATĄ
Jeigu jūsų savęs vertinimo jausmas labai priklauso nuo vieno žmogaus, vienų santykių, vienos draugų grupės ar vieno karjeros tikslo, atstūmimas toje srityje gali būti pražūtingas.
Todėl naudinga investuoti į pomėgius, įgūdžius, fizinę sveikatą, asmeninius tikslus, bendruomenės veiklą.
Platesnis socialinis ratas bet kokį vieną atstūmimą padaro mažiau apibrėžiantį jus kaip asmenį.
6. PAANALIZUOKITE, AR NERIMAS IR PRAEITIES PATIRTIS NESUSTIPRINA SITUACIJOS.
Jeigu atstūmimas labai skausmingas, verčia vengti santykių, veda prie nuolatinio paguodos ieškojimo arba sukelia stiprius emocinius svyravimus, gali būti verta pasikonsultuoti su terapeutu. Kartais jautrumas atstūmimui yra susijęs su socialiniu nerimu, prisirišimo modeliais, depresija, trauma ar kitomis problemomis.
Pagalvokite, kokio tipo atstūmimas jus veikia labiausiai – atstūmimas romantiniuose santykiuose, kritika darbe ar mokykloje, jausmas, kad esate socialiai atstumtas, ar kažkas kita? Geriausios įveikos strategijos dažnai priklauso nuo konkrečių situacijų, kurios tą būseną sukelia.