Bendraudami su kitais dažnai stebimės, kokie skirtingi esame. Kaip skiriasi reakcija į situacijas, sprendimų priėmimo greitis, kūno kalba. Kai kada tie skirtumai vilioja, kai kada – atstumia ir štai jau galvojame, kad esame visiškai skirtingo temperamento.
Sangvinikas, cholerikas, melancholikas ir flegmatikas – pagrindiniai temperamento tipai. Tačiau retai sutiksime „gryną“ vieno ar kito temperamento atstovą. Paprastai kiekvienas turime šiek tiek visų temperamentų ypatybių, tiesiog vienas kuris tipas išreikštas labiau. Taip pat negalima sutapatinti temperamento tipo ir asmenybės. Nors temperamentas charakterizuoja nervų sistemos veikimą ir elgseną, jis jokiu būdu nesisieja su požiūriais, įsitikinimais, pomėgiais ir gebėjimais. Temperamentą galime įsivaizduoti kaip dailininko nutapytą drobę, su visomis jos detalėmis. O asmenybę – kaip mūsų pačių tapymą ant drobės.
Nei vienas temperamento tipas nėra geresnis ar blogesnis už kitus. Kiekvienas atspindi bruožus, leidžiančius geriau ar prasčiau susidoroti su tam tikra situacija.
Sangvinikas
Šio tipo atstovai lengvai prisitaiko prie naujos aplinkos, greitai įsitraukia į situacijas, kurios atkreipia jų dėmesį, yra atlapaširdžiai ir mėgsta bendrauti, todėl jiems tinka apibūdinimas „prekybininkas iš prigimties“. Jie linkę į profesijas, kuriose gauna dėmesio, tarkime, aktorystė. Iš tiesų jų neįmanoma nepastebėti, nes į kambarį įeina „pravira burna“ ir niekada nepritrūksta žodžių. Geriausiai jaučiasi būdami tarp žmonių ir kalbėdami paprastai liečia pašnekovą. Šis įprotis kito tipo asmenį gali trikdyti.
Dėl trykštančios energijos šie žmonės atrodo labiau pasitikintys nei iš tiesų yra, o gyvybingumas verčia kitus pateisinti jų silpnybes: „Tiesiog jis toks yra“. Sangvinikai paprastai visada linksmi, kitiems su jais būti malonu.
Šio temperamento asmenys pasižymi grakščia ir tvirta eisena, lengvais ir greitais judesiais. Sangviniką nesunku atpažinti iš taisyklingos laikysenos ir išraiškingų gestų. Gestikuliavimas, kaip ir mimika, yra natūralūs, o kalba – garsi ir aiški.
Į minusų sąrašą galima įrašyti tai, kad šio temperamento atstovai greitai atitrūksta nuo veiklos, jeigu ilgesnį laiką išoriniai dirgikliai nesikeičia ir viskas teka ramiai. Vos tik nauji potyriai nusilpsta ir atbunka, jiems pasidaro nuobodu ir sangvinikai tampa tingiais, suglebusiais ir abejingais. Sangvinikams trūksta disciplinos tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime ir būtent tai gali pražudyti talentą ir gebėjimus.
Sangvinikas pagal Hipokratą: ekstravertas, linksmas, optimistas, mėgsta bendrauti, tačiau pasiduoda kitų įtakai, nėra rimtas ir organizuotas.
Cholerikas
Greitai suirztantys ir savitvardą prarandantys žmonės. Cholerikai labai judrūs, jų jausmai stiprūs, bet rodyti švelnumo ar užuojautos viešai nelinkę. Stiprios valios, nepriklausomi ir savo nuomonę turintys žmonės. Praktiški, greitai priima sprendimus ir jų neatbaido galimi sunkumai. Aplinkinių apibūdinami kaip „vadovai iš prigimties“.
Didžiausi šio temperamento žmonių minusai – nepastovumas ir pusiausvyros praradimas, tampantys pykčio protrūkių, susierzinimo ir priešiškumo priežastimi. Jie su dideliu entuziazmu imasi naujų darbų ir atiduoda jiems visas jėgas. Tačiau dažnai pervertina savo pajėgumą, dėl to „perdega“, o veiklos efektyvumas ir produktyvumas rieda žemyn. Bet būdami stiprios valios jie pasiekia tai, ko kitiems pasiekti pritrūksta ištvermės.
Cholerikai orientuoti į tikslą ir mėgsta kitiems nurodyti, ką, kada ir kaip daryti, tačiau pritrūkę kantrybės darbų imasi patys. Konfliktiški, greitai užsiplieskiantys. Didžiausias choleriko, kaip lyderio, trūkumas – perlipti per tuos, kurie atsiduria jo kelyje.
Cholerikų kalba greita, dažnai padrika ir paini, lydima aiškios ir išraiškingos veido išraiškos. Jiems sunku išsėdėti vienoje vietoje, sėdėdami nuolat juda, dažnai keičia pozas, daug ir aiškiai gestikuliuoja rankomis. Eisena netolygi ir kartais atrodo, kad joje slypi kažkas iššaukiančio ar net agresyvaus.
Cholerikas pagal Hipokratą: ekstravertas, ryžtingas, greitai užsiplieskiantis, konfliktiškas iš prigimties, bet turi neišblėstamą energiją ir aistrą dirbti.
Melancholikas
Šio temperamento atstovai – pasyvūs, atkaklumu nepasižymintys ir į išorinius veiksnius mažai reaguojantys žmonės. Iš prigimties analitikai ir perfekcionistai. Jų nuotaika dažnai kinta, dėl to aplinkinių vadinami „nuotaikos žmonėmis“. Kai nuotaika prasta, būna priešiški ir nenusiteikę bendrauti. Dėl polinkio į perfekcionizmą melancholikai yra labiausiai priklausomi.
Dažniausiai melancholikai pasinėrę į save, pirmenybę teikia ramiai ir gerai pažįstamai aplinkai. Dėl gebėjimų analizuoti visada įvertina pavojus ir kliūtis, todėl nelinkę kažką keisti ir aplinkiniams atrodo pesimistais.
Neginčijami šio temperamento pliusai – nuoširdūs ir pastovūs jausmai. Daug melancholikų renkasi save aukoti verčiančias profesijas, tokias kaip gydytojo ar mokslininko. Lyginant su kitų tipų atstovais, tarpasmeniniame bendravime melancholikai yra labiau kritiški, negatyvūs ir neryžtingi.
Tai „viskas arba nieko“, „juoda arba balta“ žmonės ir jokių šešėlių ar kitų atspalvių. Šiuo principu vertina save, kitus ir situacijas. Visur ir visada siekia 100 procentų. Kadangi tai retai įmanoma, melancholikai yra perdėtai savikritiški ir retai kada patenkinti savimi. Jie jautrūs ir greitai įsižeidžia, o skriaudas atsimena ilgai ir gali siekti atkeršyti už tariamą ar tikrą įžeidimą.
Melancholikams būdinga rami, bet greita eisena. Pasinėrę į save ir savo vidinį pasaulį kartais užsigalvoja ir sulėtina žingsnį. Tuomet tinka posakis: „Eini kaip užsisvajojęs“. Jų gestai skurdoki dėl juntamo nepatogumo ir nedrąsumo bendraujant su nepažįstamais žmonėmis. Melancholikai kalba lėtai, kalbėjimo tempas netolygus, kalba kartais „užsikerta“.
Melancholikas pagal Hipokratą: intravertas, susimąstęs, liūdnas ir depresuotas, bet kartu dėmesingas, gabus ir talentingas.
Flegmatikas
Šio temperamento atstovai ramiai ir tolygiai eina savo gyvenimo keliu. Jų emocijos skurdžios ir yra sunkiai išvedami iš pusiausvyros. Iki smulkmenų viską apgalvoja, todėl yra patikimi kaip niekas kitas.
Flegmatikai labiau linkę stebėti nei įsitraukti į veiklą, dėl to atrodo taikūs ir sukalbami. Ir iš tiesų su flegmatikais lengviausiai sutarti. Gyvenimas jiems laimingas ir ramus. Tačiau po ramia išore flegmatikas – pats droviausias temperamento tipas. Savo linksmumu ir juokais stengiasi paslėpti baikštumą.
Flegmatikai yra puikūs mokytojai, patarėjai ar administratoriai. Jie neperša savo nuomonės, tačiau visada išklauso kito, tokiu būdu leisdamas kitam asmeniui pačiam pamatyti ir įvertinti situacijos pliusus ir minusus. Flegmatikai nekreipia dėmesio į išorinius dirgiklius ar bent nerodo emocijų kitiems. Jie lėtai persitvarko ir nepasižymi išradingumu, dažnai pritrūksta motyvacijos ir ambicijų. Kartais atrodo, kad siekti ko nors jie paprasčiausiai tingi. Iš tikrųjų jiems būdingas savęs saugojimas.
Šių žmonių judesiai sunkūs, lėti, o eisena dažnai vangi. Atrodo, tarsi niekur ir niekada neskuba. Sėdėdami ilgai gali išlaikyti tą pačią pozą. Gestai ir mimika skurdūs, todėl išskaityti ką nors iš veido išraiškos ir kūno kalbos tiesiog neįmanoma. Kalba lėta, apskritai nėra kalbūs ir nemėgsta tuščių plepalų. Flegmatikai – puikūs užduočių vykdytojai, tačiau ne kokie organizatoriai ir naujų idėjų generatoriai.
Flegmatikas pagal Hipokratą: intravertas, lėtapėdis ir nerangus, tačiau įtemptose situacijose gali išlikti ramus, šaltakraujis ir susikaupęs.
Pabaigai
Temperamentas – ne diagnozė. Perskaitę nepulkite priskirti sau, savo draugams ar kolegoms vieno kurio temperamento tipo ieškodami panašumų ir skirtumų, o radę neskubėkite „nurašyti“: „Tai ko iš jo norėti…“
Daugiau apie temperamentą ir jo darinius galite paskaityti https://www.selfgrowth.com/articles/Warfield2.html
Psichologė Rasa