„Vieniša mama“ yra labai keistas žodžių junginys. Juk kalbame apie moterį, kuri ruošiasi tapti ar jau tapo mama, vadinasi, sukūrė šeimą. Bet visuomenėje, ypač mažesnėse bendruomenėse, tokia situacija laikoma „nenormalia“: mama, bet viena, šeima – bet nepilna.
Situacijos centre yra moteris, kuri priėmė sprendimą gimdyti nepaisydama sunkumų, su kuriais gali tekti susidurti ir dažnai peržengdama ankstesnius savo įsitikinimus apie tai, kaip turi susiklostyti šeimyninis gyvenimas.
Veronikos laikai seniai praėjo. Šiandien daug moterų vaikus augina be vyrų pagalbos. Jos mokosi ir daro karjerą, o be vaikučio savo gyvenimo neįsivaizduoja. Ir atvirkščiai, yra tūkstančiai pavyzdžių, kai pilnose šeimose vaiku rūpinasi tik vienas iš tėvų, dažniausiai – mama. Ir visi nelaimingi: mama – dėl infantilaus vyro, vyras – dėl ribotos laisvės daryti ką nori, vaikas – dėl tėvų ginčų ir konfliktų… Tad gal pirmoji situacija kai kuriomis aplinkybėmis ne tokia ir bloga?
Ne viskas paprasta
Vienai vaiko besilaukiančiai moteriai pirmiausiai reikia mokytis „suktis“ vienai. Nuo kažkurio momento iškyla būtinybė suderinti darbus ir rūpesčius: organizuoti vizitus pas gydytoją, šį bei tą pakeisti kambaryje. Vėliau – supirkti visus mažyliui reikalingus daiktus. Nereikia slėpti, būsimai mamytei visa tai daryti norisi su kartu būsimu tėčiu. Vienai viską atlikti sunku ne tik fiziškai, bet ir morališkai.
Iškyla ir kitų subtiliai sudėtingų socialinių situacijų. Draugų rate pora lengviau suranda savo vietą. Tuo tarpu vienišai mamai gali atrodyti, kad jai už nugaros vieni kitų klausinėja apie jos padėtį. Ir ne tik. Ji pati vakarėlyje gali pasijusti „balta varna“ dėl pasikeitusių interesų. Jai teko patirti tiek daug išgyvenimų, bet jie visiškai kitokie, nei tie, kuriais gyvena jos draugai: nauji romanai, vakarėliai, išvykos.
Bet sunkiausia įveikti emocinius kontrastus. Nėštumo, gimdymo ir pogimdyminis laikotarpis pripildo moterį pačių įvairiausių emocijų ir jausmų: nuo baimės, nerimo iki džiaugsmo ir laimės, o galimybių dalytis jais su mylimu žmogumi, kurti su juo planus, fantazuoti apie ateitį neturėjimas gimdo tuštumos jausmą. Prireikia daug vidinės stiprybės.
Pagrindinės klaidos
– Visą save paskiria vaikui. Visą savo gyvenimą išskirtinai vaikams pašventusios mamos tam tikra prasme „prilimpa“ prie jų ir praranda galimybę save realizuoti. Joms sunku paleisti užaugusius vaikus į savarankišką gyvenimą. Dažnai kelia vaikams nepagrįstai aukštus reikalavimus, lyg siekdamos per juos įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones, bet tokiu būdu tik atima galimybę rinktis jiems patiems.
– Jaučia begalinį kaltės jausmą. Labai dažnai vienišos mamos kaltina save „atėmus“ iš vaiko tėvą, kad negalėjo sukurti šeimos ar nesugebėjo jos išsaugoti. Kaltė verčia moteris lepinti savo vaikus, apipilti juos dovanomis, pildyti visus norus. Ir visa tai jos daro aukodamos savo interesus. Dažnai būdama vieninteliu pajamų šaltiniu moteris priversta dirbti labai daug, ir kompensuodama dėmesio trūkumą laisvu nuo darbo metu nepalieka vaiko nei minutei, neleisdama sau pailsėti ir skirti šiek tiek laiko asmeniniams poreikiams.
– Bendravimo ratą susiaurina iki vaiko. Paprastai vienišos mamos įsitikinusios, kad susitikimas ir bendravimas su draugais, o juo labiau pasimatymai neatneš vaikui džiaugsmo ir vers jį kentėti. Bet tai netiesa. Juk laiminga ir gyvenimu patenkinta mama suteiks laimės ir savo mažyliui. Neverta atsiriboti nuo aplinkinių. Reikia nors retsykiais kur nors ištrūkti be vaikučio ir daryti tai dėl savęs. Negesinkite savyje noro jaustis mylima, atsiremti į vyrišką petį – tai visiškai suprantamas poreikis, kurio motinystė neturi atimti.
– Nepripažįsta savo vienatvės. Tai – kitas kraštutinumas, būdingas kai kurioms vienišoms mamytėms. Nei morališkai, nei fiziškai nespėję atsigauti nuo skaudžiai pasibaigusių santykių skuba užmegzti naujus. Labai dažnai panašiose situacijose vaikai paliekami močiutėms ir seneliams. O tai nėra pati geriausia patirtis.
Kaip palengvinti sau gyvenimą
1. Nenutraukite santykių su jo tėvais. Dažniausiai jie nekalti dėl to, kas įvyko. Nors reikia pripažinti, kad kartais būna ir atvirkščiai, bet dabar ne apie tai. Net tuomet, kai tėtis nepripažįsta savo vaiko, kai kurie seneliai nori juo rūpintis. Seneliais jie yra ir liks visada. Tetos, dėdės, pusseserės, pusbroliai taip pat reikalingi, bet būtent mylintys seneliai kaip niekas kitas sušildo vaikystę. Šie santykiai naudingi ir jums. Moteris, besidraskanti tarp vaiko auginimo ir darbo, dažnai patenka į situacijas, kai reikalinga bet kokia parama.
2. Neatsisakykite pagalbos. Kai kada išdidumas neleidžia prisipažinti net draugėms, kad iš tiesų jums, oi, kaip sunku! Saugodamasi nuo nervinio ir fizinio išsekimo, ypač jei auginate ne vieną atžalą, tiesiog privalote priimti bet kokį pagalbos siūlymą. Tai gali būti tos pačios draugės, pažįstamos mamos iš vaikų darželio ar mokyklos, net kaimynai. Susidraugaukite su tokiomis pat vienišomis mamomis interneto forumuose ar būdama su vaiku lauke. Jos geriausiai supras jūsų problemas. Tapusios draugėmis galėsite paeiliui prižiūrėti vienos kitų mažylius, gal net nueiti į kiną ar teatrą.
3. Nesistenkite vaikui atstoti visko. Kad ir kaip stengsitės, tėčiu vaikui netapsite. Bet tai nereiškia, kad jis dėl to pasmerktas kentėti. Nuo vaiko nereikia slėpti tiesos, įvilkti jos į kažkokius paslaptingus pasakojimus. Vaikai yra supratingi, todėl paaiškinkite, kad šeimų yra įvairių, vienos didelės, kitos – mažos. Vaikas augs suprasdamas, kad jūsų šeima yra mažesnė, bet dėl to nėra mažiau reikšminga.
4. Aukos vaidmuo yra labai patogi būsena, kurią visai nemažai moterų yra linkusios rinktis. Jų manymu, o kodėl ne? Auka – palikta, prislėgta moteris, visi aplinkui jos gailisi ir guodžia, o ji plaukia sau liūdnai pasroviui laiko upe… Bet, atleiskite, o kaip vaikas? Kaip jis jaučiasi nuolat matydamas nelaimingą ir kenčiančią ar, dar blogiau, ant viso pasaulio pykstančią mamą? Sakysite, o ką daryti, jeigu liūdesys širdį spaudžia ir verkti norisi? Geriausias būdas – kažkuo užsiimti, kam nors padėti. Jeigu pagelbėsite žmogui, atsidūrusiam panašioje ar dar sudėtingesnėje situacijoje, pasidalysite savo patirtimi, pasijusite daug geriau.
Psichologė Rasa