Didžiąją dienos dalį praleidžiame darbe, kur realizuojame save ir gauname finansinį atlygį. Bet darbas taip pat gali būti ilgos ir kankinančios streso, įtampos ir konfliktų valandos. Štai keletas bendrų problemų, dėl kurių žmonės kreipiasi pagalbos:

Atidėliojimas ir laiko valdymas

Kokį darbą mes bedirbtume, svarbiausias dalykas – jį atlikti, atlikti gerai ir laiku. Tačiau labiau ar mažiau visi esame linkę atidėlioti darbus, o kai nebelieka kur dingti, nes tiesiog nelieka laiko, kyla stresas ir įtampa, nes suprantame, kad „per mažai laiko ir per daug susikaupusių užduočių”. Šis reiškinys turi tarptautinį pavadinimą „prokrastinacija” – tai elgesys, kai žmogus atidėlioja darbus ir užsiima nereikalinga veikla, kad tai pateisintų. Žmonės atidėlioja darbus dėl įvairių priežasčių ir jeigu jums toks elgesys taip pat būdingas, galiu padėti išsiaiškinti, ar jūsų atidėliojimas susijęs su perfekcionizmu, nerimu, vengimu, sunkumais priimant sprendimus, neteisingu darbų atlikimo planavimu (susiplanuojate atlikti per daug užduočių arba visai nieko neplanuojate). Išsiaiškinus priežastis bus lengviau kovoti su šia problema, mokysitės geriau valdyti savo laiką ir savo gyvenime rasti vietos tam, ką iš tiesų norite veikti.

Naujų įgūdžių įvaldymas

Gyvendami daug iš žmogaus reikalaujančiame pasaulyje turime išmokti neatsilikti, nes nuo to dažnai priklauso, ar išlaikysime darbo vietas. Tačiau ne visada gautas išsilavinimas pakankamai mus tam paruošia, ir nieko keisto, nes kiekviena diena kupina naujovių visose srityse. Pasitaiko, kad žmogus daug žino ir išmano, tačiau nepasitiki savimi ir tuo, kad gali tinkamai savo žinias panaudoti ir įgyti naujų. Todėl kartais tampa svarbu įvertinti, ką ir kaip mokate geriausiai ir padėti pasinaudoti naujausiais ir aktualiausiais mokymosi metodais, kad kuo geriau sugebėtumėte laiku priimti naują informaciją ir pasitikėtumėte savo gebėjimu išmokti naujų įgūdžių.

Konfliktų valdymas

Kur begyventume ar kur bedirbtume, susiduriame su konfliktais, dažnai kylančiais tarp gerų ketinimų, tačiau skirtingų interesų turinčių žmonių. Retas iš mūsų praeityje buvo mokomas, kaip taikiai spręsti konfliktus. Daugeliui žodžiai „konfliktas” ir „taikiai” atrodo nesuderinami. Konsultacijose padedu žmonėms atskleisti atsako į konfliktą šaknis ir patiems suprasti, kas jiems tame sunkiausia. Taip pat mokomės santykių ir atkaklumo įgūdžių, kad konfliktus spręsti galėtų ramiau ir racionaliau, atidėjus emocijas į šalį.

Motyvavimas ir tikslų nustatymas

Visi esame skirtingi, bet mus sieja ta pati pagrindinė poreikių hierarchija. Kai šie poreikiai netenkinami arba yra maža tikimybė, kad bus patenkinti, prarandame motyvaciją bet ką daryti. Svarbių, bet pasiekiamų tikslų nustatymas yra vienas iš geriausių būdų motyvuoti save ir kitus. Tačiau žinoti, kokius tikslus nustatyti ir kaip juos įvertinti yra sudėtinga. Konsultacijų metu padėsiu jums nustatyti prioritetus, kas jums gyvenime yra svarbiausia, ir sukurti optimaliausią maršrutą, vedantį tikslų įgyvendinimo link. Svarbu ne tik žinoti, kokie tikslai jums svarbiausi ir kaip jų siekti, bet ir būti pasiruošusiam ateityje juos peržiūrėti ir pakoreguoti, nes kas atrodo svarbiausia šiandien, po kurio laiko gali būti ne taip svarbu.

Susidorojimas su stresu ir atsparumo stresui kūrimas

Net dirbant mėgiamą darbą ir puikiai jį išmanant, stresas būna dažnas palydovas dėl baimės apvilti save, nuvilti kitus, poreikio prisiimti atsakomybę dėl sprendimų. Tam tikras streso kiekis yra sveikas ir naudingas, nes skatina mus veikti ir siekti, taip pat kartais jis yra neišvengiamas dėl tam tikro darbo krūvio ar laiko limito atlikti kokią nors užduotį. Tačiau kai stresas užsitęsia, vietoje to, kad mobilizuotų jis pradeda dezorganizuoti mus ir aplinką aplink  mus. Rezultatas – irzlumas, nuovargis, konfliktai su kolegomis ir net pykčiai namuose.

Deja, bet stresas darbe, ko gero, niekur nedings, nes organizacijoms mažinant darbuotojų skaičių kiekvienam tenka vis daugiau funkcijų ir sunkesnė darbo našta. Negalime kontroliuoti nuo mūsų nepriklausančių dalykų, bet galime stiprinti savo atsparumą stresui, mokantis prisitaikyti prie naujų pozicijų darbe, efektyviau valdyti darbo krūvius, rasti laiko poilsiui ir atsipalaidavimui ir mokytis savidisciplinos, kad išlaikytume gyvenimo ritmą.

Perdegimo sindromas

Net ir labiausiai savo darbui pasišventęs žmogus ir dirbantis savo svajonių darbą gali pervargti nuo išsekimo. Tai, kas anksčiau teikė malonumo ir ką priėmėte kaip iššūkį, tampa nuobodžia kasdienybe. Tai, kas anksčiau buvo vizija, rodanti, kuriuo keliu eiti, atrodo kaip blankus vaizdas dykumoje. Galima stabtelėti, pailsinti kūną ir protą, tada keltis ir eiti toliau tuo pačiu keliu. Galima pasukti į šalį ir pradėti naują kelionę nauja kryptimi. Kartais atrodo, kad nėra perspektyvos nei eiti tuo pačiu keliu, nei pakeisti kryptį, nes tiesiog nebėra jėgų. Tačiau stovėti vietoje taip pat nėra išeitis, todėl svarbu laiku padaryti pauzę ir rasti laiko pakasinėti savo neišsenkančius vidinius šaltinius, kurie atgaivins, suteiks jėgų ir vėl žinosite, į kurią pusę eiti.

Išėjimas iš darbo

Ateina laikas, kai reikia išeiti iš darbo. Galbūt mes patys jaučiame, kad per ilgai jame užsibuvome, o galbūt mes norime pasilikti, bet kiti nori, kad išeitume. Įtampą, tvyrančią tarp noro išeiti ir noro pasilikti, jaučiame kone kiekvieną dieną, bet kai ateina ta diena, kada tikrai turime išeiti, situacija gali būti nepakeliama. Ar išeiname į pensiją, ar mus atleidžia, psichologiškai liekame tarsi pririšti prie darbo, nors yra ir kitų dėmesio vertų dalykų. Darbo perdavimas kitam, praradimo jausmas, planavimas, kaip leisite savo laiką, kai išeisite iš darbo – visus šiuos procesus reikia gerai apmąstyti ir galiu jums padėti. Tokiu būdu galėsite labiau susitelkti į ateitį ir judėti pirmyn, o ne nuolatos žvalgytis atgal.

Daugiau paskaityti apie su darbu susijusias problemas ir ne tik galite čia