Nuolatinis emocijų vengimas yra pavojingas, nes stiprina jų baimę. Mes netenkame galimybės sužinoti, kad galime su jomis susitvarkyti. Kai vengiu savo emocijų, trumpam laikui stresas gali sumažėti. Dėl to labai tikėtina, kad ir ateityje vengsiu tų emocijų. Kitaip tariant, tai stiprina emocijų vengimą. Vengimas yra netinkamas elgesys, toks kaip atsitraukimas, vaistų ar alkoholio vartojimas, impulsyvus valgymas ir pan. Taip įsukamas ratas. Tikroji problema yra ne emocijos išgyvenimas, o negebėjimas jos atpažinti, priimti ir toliau funkcionuoti nepaisant jos.
Įsivaizduokite, kad atsiduriate autobuso vairuotojo vaidmenyje. Jūs vilkite uniformą, priešais blizga prietaisų skydelis, sėdite patogioje sėdynėje ir galingas autobusas paklūsta jūsų komandai. Šis autobusas, kurį vairuojate, yra labai svarbus. Jis reprezentuoja jūsų gyvenimą. Visa jūsų patirtis, visi iššūkiai ir stipriosios pusės suteikė jums šį vaidmenį, autobuso vairuotojo, savo gyvenimo vairuotojo vaidmenį. Jūs turite nuspręsti šio autobuso kelionės tikslą. Pasirinkti maršrutą. Šis maršrutas rodo vertybių, kurių norėtumėte siekti ir išlaikyti, kryptį. Atvykti į tikslą jums yra labai svarbu. Jums svarbu ten patekti. Kiekvienas metras, kurį nukeliaujate šio vertingo tikslo link, reiškia, kad šiuo momentu savo gyvenimo autobusą kreipiate teisinga kryptimi. Kai vairuojate, būtina laikytis savo kurso ir teisingo kelio.
Kaip bet kuris kitas autobuso vairuotojas, jūs privalote sustoti ir paimti keleivius. Šios konkrečios kelionės problema ta, kad su kai kuriais keleiviais tikrai sunku susitvarkyti. Šie keleiviai tikri monstrai. Kiekvienas iš jų atstovauja sudėtingą mintį ar jausmą, su kuriais susiduriate savo gyvenime. Kai kurie monstrai gali būti savikritika. Kiti yra panikos ir baimės jausmai. Dar kiti – stiprus nerimas dėl to, kas bus ateityje. Nesvarbu, kas jus vargina ir atitraukia nuo įvairių gyvenimo galimybių, jie braunasi į jūsų vairuojamą autobusą keleivių-monstrų pavidalu.
Šie monstrai yra nepaklusnūs ir grubūs. Kai važiuojate, jie šaukia ant jūsų ir įžeidinėja. Jūs galite išgirsti jų rėkavimus, kurie skamba per visą autobusą: „Tu esi nevykėlis!”, „Kodėl tu tiesiog nepasiduodi? Tai beviltiška!” Vienas net šaukia: „Sustabdyk autobusą! Vis tiek nieko gero nebus!” Jums kyla mintis sustabdyti autobusą, kad išbartumėte ir sudrausmintumėte tuos monstrus. Bet jeigu taip padarysite, jūs nustosite judėję ta kryptimi, kuri jums yra svarbi. Galbūt turėtumėte nuvairuoti autobusą į kelkraštį ir išmesti šiuos monstrus iš jo. Bet tai reikštų tą patį – turėsite nustoti judėję savo vertybių link. Galbūt monstrai nutiltų, jeigu pabandytumėte kitą maršrutą. Bet tai reikš, kad nukrypote nuo savo gyvenimo kelio ir laisvo pasirinkimo.
Staiga suprantate, kad kol galvojote apie strategijas ir kūrėte planus, kaip elgtis su autobuse keliaujančiais monstrais, jūs jau praleidote kelis posūkius ir išeikvojote nemažai kelionės laiko. Dabar suprantate, kad, norėdami patekti į tą vietą, į kurią norite patekti, ir judėti ta gyvenimo kryptimi, kuri jums yra svarbi, jūs tiesiog turite važiuoti ir nekreipti dėmesio į šių monstrų rėkavimus, užgauliojimus ir retsykiais paprasčiausiai nusišypsoti. Jūs galite rinktis kreipti savo gyvenimą teisinga kryptimi, sukuriant erdvės tam bruzdesiui, kurį monstrai kelia. Jūs negalite jų išjungti ir negalite jų sustabdyti. Tačiau galite rinktis gyventi savo gyvenimą tokiu būdu, kuris jums yra prasmingas ir naudingas, net kai monstrai jums trukdo ir bando išmušti iš vėžių.