O jeigu jis mane apgaudinėja? Ar aš ją vis dar traukiu? O kas, jei meilė praeis? Ta pora atrodo tokia laiminga. Aš gal taip nesijaučiu… Ar su mūsų santykiais kažkas negerai?
Kartkartėmis santykiuose patirti abejones ir nesaugumą yra visiškai normalu, tačiau kai šios mintys kartojasi, kelia didelį nerimą ir tampa įkyriomis, jos gali būti santykių obsesinio-kompulsinio sutrikimo (santykių OKS) požymis.
Santykių OKS yra obsesinio-kompulsinio sutrikimo tipas, kuriam būdingos nuolatinės įkyrios mintys ir kompulsyvus elgesys, susijęs su artimais asmeniniais santykiais. Santykių OKS dažniausiai apima romantiškus ar intymius santykius. Dėl to gyvenimas gali tapti ypač sudėtingas, nes sustiprėja abejonės, baimės ir randasi didžiulis neužtikrintumas ir dar didesnis troškimas tą garantiją turėti.
Atrodo, kad žmogus abejoja viskuo apie savo santykius. Jį vargina nuolatinės mintys susirasti ką nors „geresnio“. Arba reikia pakartotinio patikinimo, kad partneris tikrai jį myli. Kai šios abejonės pradeda dominuoti žmogaus gyvenime, sukelia ilgalaikę kančią ir trukdo kasdienei veiklai. Nors santykių OKS dažnai painiojamas su santykių nerimu ar santykių problemomis, tai iš tikrųjų yra sudėtingesnė ir gilesnė psichikos sveikatos būklė. Norint atskirti santykių OKS nuo nesveikų santykių dinamikos, reikia atidžiai ištirti, kaip asmuo reaguoja į su santykiais susijusias abejones ir klausimus.
Daugelis žmonių patiria sustiprėjusius santykių OKS simptomus, kai susiduria su svarbiais santykių sprendimais, pavyzdžiui, ruošiasi įsipareigoti, nutraukti santykius, apsigyvena kartu, tuokiasi ar tampa tėvais. Tokios pereinamosios fazės dažnai sukelia arba sustiprina nerimą ir ima suktis ydingas nerimo minčių ratas.
Santykių OKS nėra tik „kažkoks atšalimas“ ar įprastos santykių abejonės, tai – įkyrių pasikartojančių minčių ir jų sukelto elgesio (kompulsijų) ratas, galintis trukdyti kasdieniam gyvenimui ir sukelti tikrą kankynę.
Įprastos abejonės ateina ir praeina, dažniausiai reaguojant į konkrečias situacijas, pavyzdžiui, ginčą, nuomonių išsiskyrimą priimant svarbų sprendimą. Santykių OKS abejonės yra nuolatinės, įkyrios ir dažnai kyla iš niekur. Žmogus sako, aš suprantu, kad viskas yra gerai, bet niekaip negaliu atsikratyti tų minčių.
Kai kurie klientai į konsultaciją dėl su santykiais susijusių įkyrių minčių ateina jau būdami santykiuose, o kai kam tos mintys trukdo užmegzti santykius. Jie sako, kad vengia santykių, nes jiems sunku nuspręsti, ar jie turėtų ar neturėtų juos užmegzti, ar turėtų įsipareigoti ir panašiai.
Santykių OKS turi įtakos paties žmogaus gyvenimui ir jo romantiniam partneriui. Bandydamas atsikratyti įkyrumų, žmogus gali būti su savo partneriu ir nuolat galvoti apie kitus žmones, kurie jam gal galėtų labiau tikti ar gal labiau patinka“. Leisdamas laiką su kitais žmonėmis, jis gali juos nuolat lyginti su savo partneriu. Žiūrėdamas romantinį filmą ar kitų porų nuotraukas socialiniuose tinkluose, gali pagalvoti: „Tai štai kaip kiti žmonės jaučiasi santykiuose, bet ne aš. Gal aš jo nemyliu… gal manęs nemyli… Bet taip galvodamas aš jį išduodu“. Kuo labiau kas nors įsipainioja į tokius abejonių ir lyginimo mąstymo procesus, tuo mažiau dalyvauja savo santykiuose, negali jas džiaugtis ir garai leisti laiką su savo partneriu.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai santykių OKS peržengia santykių ribas ir turi įtakos bendram pasitenkinimui gyvenimu. Šiuos žmones nuolatos kamuoja su santykiais susijusios abejonės, kurios kaip virš jų kabantis debesis užkloja visas jų gyvenimo sritis, įskaitant darbą, laisvalaikį ir laiką, praleistą su šeima bei draugais. Šiems žmonėms sunku ne tik džiaugtis ir būti savo santykiuose, bet ir mėgautis savo gyvenimu apskritai.
Tokia situacija daro neigiamą poveikį ir partneriams, pavyzdžiui, jų savigarbai, todėl jie gali imti abejoti savo išvaizda, intelektu ir bendra saviverte. Ironiška, kad tai gali sukurti savaime išsipildančią pranašystę ir iš tiesų paveikti partnerio elgesį taip, kad jis atitiktų abejojančios pusės baimes. Pavyzdžiui, nuolatinis partnerio klausinėjimas „Ar tu mane tikrai myli?“ arba „Aš tau tikriausiai per prastas(-a)“ galiausiai gali imti varginti partnerį, jis nustos reaguoti tvirtindamas „Tikrai myliu“ arba nustos bendrauti atvirai. O tai sustiprins santykių OKS kamuojamo partnerio abejones ir pasitikėjimą savimi ir kitu.
Didelę įtaką daro mūsų kultūriniai ir socialiniai idealai, kurie vaizduoja „to vienintelio“, kuris mūsų laukia, suvokimą ir jeigu tik pakankamai stengsimės, galiausiai jį rasime. Tokia žinia perduodama per filmus, dainas, socialinius tinklus ir mus supančius žmones. Šie šaltiniai retai kada akcentuoja natūralų pripratimą santykiuose, laipsnišką ir natūralų intensyvių emocijų nykimą arba realybę, kad žmonės gali patirti artumą ar žavėtisne vienu žmogumi. Ir tai nebūtinai privalo peraugti į romantinius santykius ar reikšti išdavystę.
Kartais griežtos šeimos ar draugų sampratos, tokios kaip „tikra meilė nekelia abejonių“ arba „turėtumėte visada jaustis įsimylėję savo partnerį“, gali sukelti rimtų abejonių, ar yra stiprūs meilės jausmai, ir reikalauti nuolatinio tikrinimo, kad tos abejonės būtų išsklaidytos. Pavyzdžiui, klausti šeimos narių ar draugų, ar tai tinkamas žmogus, ieškoti internete informacijos „kaip žinoti, kad tai JIS/JI“, arba stebėti savo jausmus partneriui, jų stiprumą, dažnumą ir mastą, pavyzdžiui, „Ar aš pakankamai galvoju apie savo partnerį?“, „Ar aš jį myliu?“, „Ar ji mane tikrai traukiu?“, „Ar šie jausmai pakankamai stiprūs?“, „Ar jie pastovūs?“.
Bėda ta, kad kai lyginame save su dažnai klaidinančiais vaizdais, kuriuos matome socialinėje žiniasklaidoje, kaip kitos poros nuolat puikiai leidžia laiką kartu, nesunku pajusti, kad mums trūksta kažko geresnio.
Technologijos taip pat gali būti iššūkis. Geriausias pavyzdys yra pasimatymų programėlės, kurios pristato potencialių partnerių gausą ir sukuria begalinių galimybių iliuziją. Bet noriu priminti vieną dalyką, kurį socialinė psichologija mus išmokė prieš daugelį metų: kuo daugiau pasirinkimų turime, tuo mažiau esame patenkinti savo sprendimais. Tai vadinama „pasirinkimo paradoksu“.
Tokia greito pasiekiamumo ir begalinių galimybių patirtis gali lengvai paskatinti kažko geresnio laukimo idėją ir kelti tikrą iššūkį žmonių gebėjimui likti šalia ir visapusiškai patirti ir mėgautis savo santykiais.
Keletas metodų, kaip galite padėti sau:
- Įsivardykite mintis kaip įkyrumus. Sakydami sau: „Tai įkyri mintis. Tai kalba OKS“, galėsite padėti sau sukurti atstumą tarp savęs ir minties. Jūs nesate jūsų mintys.
- Neįsitraukite į diskusiją su mintimi. Užuot bandę atsakyti į klausimą, pavyzdžiui, „Ar aš tikrai myliu savo partnerį?“, palikite klausimą neatsakytą. Tas netikrumas ir garantijos negavimas kelia nerimą, bet išmokti jį toleruoti yra raktas į pasveikimą. Pavyzdžiui, „Gal aš jį/ją myliu, o gal ne. Aš renkuosi palaukti ir pažiūrėti, kas nutiks“.
- Atidėkite kompulsijas. Nesvarbu, ar tikrinate savo jausmus, prašote nuraminimo, ar ieškote meilės įrodymų, pabandykite atidėti tokį elgesį 15–20 minučių. Laikui bėgant prailginkite atidėjimo laiką. Šis metodas susilpnina ritualų ciklą.
- Praktikuokite sąmoningumą arba įžeminimą. Kai užklumpa nerimas, švelniai grąžinkite dėmesį į dabartį. Rinktis yra iš ko. Galite sutelkti dėmesį į savo kvėpavimą, naudoti 5-4-3-2-1 įžeminimo metodą (apie šį metodą skaitykite gale), apibūdinti savo aplinką. Tai išlaisvins jūsų smegenis iš obsesijų kilpų.
- Užsirašykite įkyrias pasikartojančias mintis ir leiskite joms būti. Užuot viję mintis, užsirašykite jas nedavę joms jokio atsakymo. Perskaitykite tas mintis vėliau ir stebėkite, kaip intensyvumas keičiasi laikui bėgant. Iš karto nesureagavus silpnėja jų galią.
- Venkite ieškoti patvirtinimo. Kyla pagunda paklausti draugų, „Google“ ar savo partnerio, ar tai, ką galvojate ir jaučiate yra gerai, negerai ar dar kažkaip. Bet kiekvieną kartą, kai tai darote, jūs tik maitinate OKS ciklą. Pagaukite save ir paeksperimentuokite tiesiog išbūdami su tuo netikrumo jausmu.
5-4-3-2-1 įžeminimo metodas. Tai yra paprastas ir veiksmingas būdas sugrąžinti dėmesį į dabarties akimirką, ypač kai jaučiatės apimti nerimo, įkyrių minčių ar emocinių kančių, susijusių su santykiais.
Štai kaip tai veikia:
Panaudokite penkis savo pojūčius, kad sutelktumėte dėmesį į aplinką:
5 dalykai, kuriuos galite pamatyti. Apsidairykite ir įvardinkite penkis dalykus, kuriuos matote. Pavyzdys: „Šviestuvas, puodelis, mano telefonas, knyga, langas“.
4 dalykai, kuriuos galite jausti. Atkreipkite dėmesį į fizinius pojūčius. Pavyzdys: „Kėdė po manimi, mano kojos ant grindų, diržas ant juosmens, laikrodis ant riešo“.
3 dalykai, kuriuos galite išgirsti. Prisijunkite prie aplinkos garsų. Pavyzdys: „Paukščių čiulbesys lauke, šaldytuvo dūzgimas, pravažiuojanti mašina“.
2 dalykai, kuriuos galite užuosti. Stenkitės pastebėti kvapus. Jei nieko nejaučiate, įvardykite du dalykus, kurių kvapas jums patinka. Pavyzdys: „Kava, šviežiai nupjauta žolė“.
1 dalykas, kurio galite paragauti. Pastebėkite skonį burnoje arba ką nors gurkšnokite ar kramtykite gumą. Pavyzdys: „Mėtų skonio dantų pastos“ arba „vanduo“.
Šis metodas nukreipia jūsų dėmesį nuo minčių galvoje į kūną ir aplinką, laiko jus dabartyje, o ne įkyraus mąstymo rate.