Kiekvienas sutinkame žmonių, kurie nuolat dėl ko nors skundžiasi. Egzistuoja keletas klaidų, kurias bendraudami su tokiais žmonėmis labai dažnai daro beveik visi: stengiasi duoti patarimą, padėti arba praskaidrinti nuotaiką tam, kuris nuolat bėdoja. Visos šios strategijos pasmerktos žlugti, nes žmogus nesiliauna skundęsis. Taip yra dėl to, kad iš tiesų jis neklausia patarimo, neprašo pagalbos ir nenori būti linksminamas. Jis taip pat neprašo jūsų išspręsti problemą, dėl kurios skundžiasi. Dažniausiai tiesiog nori, kad jūs klausytumėte. Nori, kad suprastumėte, ką jis sako, priimtumėte jo jausmus ir sutiktumėte, kad jo nusiskundimai yra teisingi.
Taigi, jeigu sutiksite su tuo, ką žmogus sako, pritarsite, kad suprantate, kaip jam sunku, skundimaisi liausis beveik akimirksniu, nes žmogus pajus, kad kažkas pagaliau jo klauso. Tai yra vadinama „nuginklavimo technika“ – neginčydami žmogaus jausmų (jis tuo metu tikrai taip jaučiasi) kartu atimate iš jo ginklą juos ir toliau ginti. Tai nėra lengva ir reikia šiek tiek laiko ir įgūdžių išmokti taip reaguoti. Pavyzdžiui, paskambinate nuolat sveikata besiskundžiančiam pagyvenusiam giminaičiui. Beveik pirmieji jo žodžiai – „tas artritas mane visai pribaigs, sakau gydytojams, bet jeigu žmogus vyresnis jiems visai neįdomu“. Daugelio natūrali pirmoji reakcija – pasakyti, kad taip nėra, kad taip tik atrodo ir pan. Bet tai nėra veiksminga, atvirkščiai, tik paskatins žmogų ir toliau skųstis ir dar pykti dėl to, kad jūs nesuprantate.
Panaudokite nuginklavimo techniką: „Suprantu, kaip galite jaustis. Artritas gali būti labai skausmingas ir galbūt gydytojai vyresnio amžiaus žmogui padeda ne taip kaip jis tikisi. Jūs turite visą teisę pykti ir taip jaustis“. Daugelis bijo, kad jeigu sutiks, jog dejavime yra nors nedidelė dalis tiesos (bent jau tai, kad žmogus taip jaučiasi), bus užlietas dar didesne nusiskundimų lavina. Bet iš tiesų įvyksta priešingai: bėdotojas beveik visada nustoja skundęsis, nes jaučia, kad yra išgirstas ir suprastas. Kitaip tariant, nelieka priežasties ginti savo įsitikinimų.
Šis įgūdis gali kardinaliai pakeisti jūsų bendravimą su nuolat nepatenkintais žmonėmis. Arba apsisaugoti. Kaip jums patogiau. Bendraudami su bėdotojais beveik visi jaučiasi, lyg yra įpareigoti kažką daryti, lyg tas žmogus iš jūsų kažko reikalautų. Dėl to jaučiatės sutrikę, dažnai – kalti ar suirzę. Tada bandote jiems padėti, praskaidrinti nuotaiką, patarti, tikėdamiesi, kad jie liausis skundęsi. Bet tai beveik niekada neveikia. Tiesą sakant, jūs iš jų taip pat reikalaujate: norite, kad jie įsiklausyti į jūsų vertingus patarimus ir nustotų buvę tokiais negatyviais. Būtent tai ir palaiko jų skundimąsi. Jūs įsitraukiate į kovą ir abu jaučiate susierzinimą, nes nė vienas negaunate, ko norite. Kai tik suprasite, kad dejuotojai paprastai neieško patarimo, neprašo pagalbos, o tiesiog nori, kad juos išklausytumėte ir suprastumėte, bendravimas nebus toks varginantis.
Tiesa, nereikia pamiršti, kad visos situacijos yra skirtingos ir jeigu įprastomis aplinkybėmis jūsų pažįstamas, kolega ar šeimos narys nėra linkęs nuolat apkrauti jūsų savo bėdomis arba situacija tiesiogiai susijusi ir su jumis ir joje galite kažką nuveikti, tuomet palinguoti galva ir pritarti „taip, suprantu“ neužtenka, nes tai jau bus abejingumas.
Psichologė Rasa