Obsesinis kompulsinis sutrikimas (toliau – OKS) yra ketvirtas pagal dažnumą psichikos sutrikimas pasaulyje. Jis nustatomas maždaug 2 procentams visų pasaulio gyventojų. Šis procentas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, sutrikimo išsivystymo pradžios ar kitų demografinių rodiklių, tačiau paprastai, jeigu kambaryje yra šimtas žmonių, du ar trys iš jų tikėtina atitinka klinikinius OKS diagnozės kriterijus (APA, 2013). Kliniškai OKS apibrėžiamas kaip obsesijos, kompulsijos arba abi, kurios užima daug laiko (daugiau nei valandą per dieną) ir nėra geriau paaiškinamos jokia kita būkle.
Obsesijos (arba įkyrumai) yra nepageidaujamos įkyrios mintys. Paprastai jos pasikartoja, trikdo ir yra ego-distoniškos (mintys, kurios neatitinka to, kas mes esame ir kuo tikime. Tai gali būti susiję su mintimis, impulsais ir elgesiu, kurie suvokiami kaip atgrasūs, varginantys, nepriimtini arba nesuderinami su tuo, kas esame). Žmogus gali turėti nepageidaujamų minčių apie beveik bet ką, tačiau mintys, kurios dažniausiai sukelia problemų dėl OKS, paprastai skirstomos į keletą teminių kategorijų, pavyzdžiui, baimė užsikrėsti, susirgti, smurtinės mintys, seksualinio turinio mintys.
Kompulsijos (arba ritualai) – tai fizinis ar protinis veiksmas, kuriuo siekiama sumažinti su obsesijomis susijusį diskomfortą. Kaip kad visos mintys gali tapti obsesijomis, taip beveik bet koks žmogaus veiksmas gali tapti kompulsija, jei tik jis skirtas palengvinti įkyrumų keliamą nerimą. Vienos dažnesnių kompulsijų yra perdėtas prausimasis ar valymas, vengimas obsesijas sukeliančių dalykų ir situacijų, tikrinimas, užtikrinimo reikalavimas, minčių analizė bei minčių neutralizavimas (bandymas pakeisti nepageidaujamas mintis norimomis mintimis).
Šis šokinėjimas pirmyn atgal tarp obsesijų ir kompulsijų sukuria ciklą, kai (1) patiriamas diskomfortas dėl nepageidaujamos minties, (2) kažkokiu elgesiu bandoma sumažinti diskomfortą ir (3) galiausiai įsitraukiama į to paties elgesio kartojimą, kuris vėl sukelia diskomfortą.
Tarkime, jums kyla nepageidaujama mintis „mano rankos gali būti nešvarios ir galiu susirgti.“ Nežinomybė, ar ši mintis tėra atsitiktinė, ar signalas, kad tuoj nutiks kažkas blogo, kartu su įsitikinimu, kad nešvarios rankos reiškia neišvengiamą pavojų, jums sukelia nerimą ar pasibjaurėjimą. Norėdami pašalinti šį nemalonų jausmą ir mintį, nusiplaunate rankas. Dabar, žinodami, kad jūsų rankos ką tik buvo nuplautos, jaučiatės labiau užtikrinti, kad jos švarios. Kadangi rankų plovimas sumažino diskomfortą, jūsų smegenys užfiksuoja šį elgesį (rankų plovimą) kaip veiksmą, kuris turėtų būti kartojamas, vos tik ta mintis ateina į galvą.
Šis procesas vadinamas „neigiamu pastiprinimu“ – toks elgesys priimamas kaip tinkamas kartoti, nes jis pašalino kankinantį nerimą. Tai reiškia, kad kitą kartą pagalvojus „Mano rankos gali būti nešvarios ir aš galiu susirgti“, turėsite stipresnį potraukį nusiplauti rankas. Kadangi ryšys tarp minties apie nešvarias rankas ir rankų plovimo veiksmo, kuris pašalina diskomfortą, nuosekliai stiprėja, jūsų smegenys ima vis stipriau reikalauti užtikrinimo, kai rankos nėra švarios, ir vis dažniau duoda komandą „Pakartokite! Pakartokite!”. Įkyrios mintys apie nešvarumą tampa vis dažnesnės, atkaklesnės ir labiau iškreiptos, nes kompulsijos taip pat tampa sudėtingesnės ir poreikis jas atlikti tampa vis stipresnis, o su tuo susijęs nerimas, kai nežinote, ar esate „pakankamai“ švarus, didėja. Net kai tai atliekate, OKS reikalauja atlikti dar kartą, nes atlikta „ne taip, ne iki galo“. Ir jūs tai kartojate, kol bus „tinkama“.
Kiekvieną aplanko daug neigiamų minčių „o kas, jeigu“. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad beveik 94 procentai daugelio skirtingų kultūrų pasaulio gyventojų yra susidūrę bent su viena įkyria mintimi. Tačiau nuo OKS kenčiantiems atrodo, kad mintys yra problemiškesnės (arba intensyvesnės) ir jie jas sprendžia kitaip. Nepageidaujamas mintis jie interpretuoja kaip įspėjamuosius signalus, kaip grasinimus, o ne tiesiog atsitiktinius blyksnius savo psichikos radare. Jie mintį „kas, jeigu“ stengiasi įvertinti net tais atvejais, kai rizika itin maža, bet „galimi“ nuostoliai yra nepakeliamai dideli. Problema yra viena iš „Kaip man žinoti?” Įkyrumų nekamuojamam žmogui gali būti lengva nekreipti dėmesio į mintis, kai jos neįkyrios ir tik lengvai praskrodžia protą. Bet kas, jeigu ta pati mintis skamba garsiai ir aiškiai? Iš kur žinoti, ar saugu tiesiog sau pasakyti „Ai, tiek to“ ir grįžti prie savo gyvenimo? Tai yra nuolatinės diskusijos, vykstančios OKS sergančio žmogaus galvoje.
Žvelgiant į OKS priežastis, yra trys pagrindinės sritys: išmoktas elgesys, smegenys (neurobiologija ir neurochemija) ir genetika. Tyrimai rodo, kad visos trys gali atlikti tam tikrą vaidmenį formuojant ir palaikant sutrikimą, tačiau nei viena negarantuoja, kad sutrikimas būtinai išsivystys.
OKS yra laikomas lėtine būsena, kuri visą gyvenimą tai sustiprėja, tai susilpnėja. Žodis „gydyti“ reiškia visų simptomų išnykimą. Kadangi skausmingos nepageidaujamos mintys yra OKS simptomas, sutrikimo „išgydymas“ apimtų visų nepageidaujamų minčių išnaikinimą. Tačiau nepageidaujamos mintys yra visiškai normali žmogaus patirties dalis; tiesą sakant, jeigu nėra nepageidaujamų minčių, tai iš tikrųjų būtų kitokio pobūdžio smegenų problemos požymis.
Ritualai taip pat yra OKS simptomas, tačiau kartu ir įprastos žmogaus patirties dalis – jie atleidžia mus nuo atsakomybės nuolat galvoti apie viską, ką darome, be to, suteikia komforto ir nuspėjamumo jausmą. Taigi turime turėti tam tikrų nepageidaujamų minčių ir tam tikrų ritualų. Bet neturime būti jų vergais. Jie neturi prastinti gyvenimo kokybės, izoliuoti nuo šeimos ir visuomenės. OKS gali būti sumažintas iki lengvo fono triukšmo, iki to, ką galime tiesiog pakomentuoti: „Na, aš kartais taip galvoju. Man šiuo metu nereikia nieko dėl to daryti“.
Taigi, kai žodis „gydyti“ atsiranda OKS kontekste, tai gali klaidinti. OKS nėra liga. Tai daug dalykų – genetika, išmoktas elgesys ir asmenybė. Turėtume siekti ne ligos išgydymo, o sutrikimo valdymo. Skirtingai nuo kitų būsenų, pažymėtų „lėtinė“, OKS yra ta, kur žmogus, naudodamas tinkamus įrankius, gali tikėtis, kad laikui bėgant situacija vis gerės.
Tam reikia laiko ir darbo, nes smegenys dažnai renkasi lengviausią kelią: mintis-nerimas-ritualas. Daugumos obsesijų tikslas yra gauti užtikrintumą, ypač seksualinio ir smurtinio turinio obsesijų atveju, „Aš žinau, kad niekada taip nepadaryčiau ir nebūčiau tokiu žmogumi, bet turiu būti tikras“. Problema ta, kad kuo daugiau bandysite įrodyti tai, kas, jūsų manymu, yra tiesa, tuo daugiau abejonių kils.
Išbandykite patys: pažiūrėkite į ką nors, ką dėvite, ir atkreipkite dėmesį, kokios spalvos tai yra. Ar tikrai žinote? Aišku, jeigu matote spalvą, galite pamatyti, kokios spalvos drabužį dėvite. Ir daugiau neskirsite tam laiko. O dabar įsivaizduokite, kad tos minties taip paprastai paleisti negalite, nes jaučiate nenumaldomą poreikį būti tikram, kokios spalvos tas drabužis. Ką galite padaryti, tai kartoti sau „Mano drabužis yra …spalvos“ kas keletą minučių visą likusią dienos dalį. Taigi kas penkias minutes tiesiog paklauskite savęs, kokios spalvos drabužį vilkite, tada pasakykite sau, kad tai ta spalva. Galiausiai nutinka juokingas dalykas. Tai, ką manėte esant mėlyną, pradeda atrodyti taip, lyg būtų pilkos arba turkio spalvos atspalvis. Taip yra todėl, kad jūsų smegenys nuolat stengiasi paaiškinti jūsų elgesį, o vienintelis pagrįstas paaiškinimas, kodėl pakartotinai sakote sau tą patį, yra jausmas, kad kažko trūksta, kažkas ne taip, kažkas ne iki gali padaryta ir panašiai.
Mes visi turime daugiau mažiau panašių minčių, tik į jas reaguojame skirtingai. Dėl to, kaip OKS kamuojamas asmuo patiria ir vertina šias mintis, jos atrodo daug atkaklesnės, skubesnės ir grėsmingesnės. Taigi poreikis jų atsikratyti ritualais yra kur kas didesnis. Taip, ritualai laikinai suteikia palengvėjimą, bet ilgainiui sukelia didelių problemų. Kai mes atliekame bet kokį ritualinį elgesį, savo smegenyse sustipriname du labai pavojingus pranešimus:
- Veikdami pagal įkyrią mintį, mes ją patvirtiname ir įgaliname. Jūsų smegenys galvoja: „Jis / ji sureagavo, kai išsiunčiau tą mintį „o kas, jeigu“, taigi, tai turi būti kažkas svarbaus ir prasmingo. Aš ir toliau ją siųsiu“.
- Atsisakydami toleruoti nerimą, kurį sukelia įkyri mintis ar jausmas, sustipriname savo nesugebėjimą susitvarkyti su visu tuo. Mes sustipriname klaidingą įsitikinimą, kad negalime susidoroti su galimu baisiu rezultatu, kad nesame pakankamai stiprūs su tuo susitvarkyti.
Iššūkiu tampa ne tiek abejonių keliančios pasikartojančios mintys, kiek nenumaldomas poreikis atlikti ritualą. Taip sukasi ydingas OKS ratas.
OKS yra tarsi žmogaus galvoje būtų įjungtas radijas, kuris visą dieną, kiekvieną dieną, transliuoja gąsdinančią informaciją. Blogiausia, kad tas radijas neturi išjungimo mygtuko. Ir jeigu tai skamba kaip kankinimas, tai dėl to, kad taip ir yra.
Parengta pagal:
When a Family Member Has OCD: Mindfulness and Cognitive Behavioral Skills to Help Families Affected by Obsessive-Compulsive Disorder, 2015, Jon Hershfield MFT, Jeff Bell
Relationship OCD: A CBT-Based Guide to Move Beyond Obsessive Doubt, Anxiety, and Fear of Commitment in Romantic Relationships, 2022, Sheva Rajaee MFT