Kažkas yra pasakęs: „Jeigu jums atrodo, kad reikia kažką gyvenime keisti, tai jums neatrodo“. Egzistuoja galybė emocijų, minčių ir aistringų pasakojimų, kaip būtų gerai, jeigu gyvenime kas nors būtų arba nebūtų, analizavimų, kas trukdo būti laimingam, save realizuoti, atskleisti savo gebėjimus, būti mylimam ir mylinčiu, uždirbti daug pinigų… Bet tų pokyčių kaip nėra, taip nėra!
Visai gali būti, kad jūsų gyvenime neatėjo globalių pokyčių metas. Jūs viso labo norėtumėte, kad jis būtų šiek tiek geresnis nei yra. Tai yra pakeisti kažką… nieko nekeičiant. Skamba paradoksaliai? Tačiau iš tiesų kardinalūs pokyčiai gyvenime dažniausiai nereikalingi. Toli gražu ne visada reikia „sudeginti visus tiltus“ ir „atversti tuščią lapą“. Kartais norisi kažko naujo, bet neaišku, ko. Ir dažniausiai nieko nedarome, nes bet kokie pasikeitimai kelia baimę, nerimą ir įjungia saugumo mygtuką – tai yra jausmus, kuriuos sukelia nežinomybė ir neapsisprendimas.
Kartais pasirenkame saugumą, nes tai žinoma aplinka, net jeigu joje gyventi nuobodu. Sakykime, jūsų darbas nelabai jus įkvepia ir motyvuoja, tačiau mintis apie kiekvieną mėnesį gaunamą tam tikrą užmokestį laiko jame. Arba jūsų santykiuose dingo aistra ir romantika, bet jus ta situacija tenkina labiau nei būtinybė stengtis juos reabilituoti. Būtent „stengtis“ ir gąsdina, nes tai reiškia, kad reiks kažką daryti neturint garantijos, kad pavyks.
Paprastai gąsdina du dalykai: pirmasis, nežinome, kas bus, kai pokyčiai įvyks; antrasis, nežinome, kiek laiko, jėgų ir kitų žmogiškųjų išteklių jie pareikalaus. Todėl dažnas renkasi būti ten, kur yra, nors labiau norėtų būti kitur. Bet pabandyti visada verta.
10 laiptelių
- Apie didelius rezultatus galvokite kukliai. Bandymas atkąsti daugiau, nei įmanoma praryti – klasikinė klaida, kurią daro dauguma žmonių, metų pradžioje žadančių sau gyvenimo revoliuciją. Bet net nedidelis pokytis pareikalauja daug pastangų, nes sunku atsisakyti nusistovėjusių įpročių. Todėl kelkite tokius tikslus, kuriuos pasiekti turite realius šansus. Juk visada yra galimybė kurti naujus tikslus, vos tik pirmieji bus pasiekti.
- Psichologinis kontrastas. Pradėti galima nuo gerų ir blogų idėjų sugrupavimo. Prieš akis turėdami aiškų kontrastą nuspręsite, ko tikrai nenorite ir kas labiausiai traukia. Tuo pačiu principu galite išanalizuoti barjerus ir sunkumus, su kuriais susidursite. Tokia analizė padės viską įvertinti realistiškiau: atsisakyti nerealių planų ir geriau suplanuoja tai, ką nusprendėte daryti.
- Sudarykite „jeigu–tai“ planą. Planai dažnai būna ganėtinai migloti: „Tapsiu geresniu“ arba „Šiais metais mažiau velsiuosi į konfliktus“. Tai geriau nei neturėti jokio tikslo, nes abstraktūs planai kaip kokios ryškios žvaigždės gali vesti tolyn, bet daug geriau sudaryti konkrečius planus, nukreiptus į konkrečius veiksmus.
- Kartokite. Naujus įpročius įsidiegti galima reguliariai kartojant tuos pačius veiksmus toje pačioje situacijoje. Kaskart kartojamas naujas elgesys stiprėja. Kuo jis tvirtesnis, tuo didesnė tikimybė, kad realizuosite planus. Kaip greitai naujas įprotis susiformuos priklauso nuo to, ko siekiate ir nuo jūsų asmenybės.
- Planą koreguokite. Visi žmonės skirtingi, todėl kas tinka vienam, gali netikti kitam. Jeigu manote, kad jūsų labai konkretus planas vyksta ne taip, kaip turėtų, jūs nesijaučiate gerai, gali būti, kad teks ką nors pakeisti, atimti, pridėti. Pabandykite parinkti kitą dienos metą arba pagudrauti. Pavyzdžiui, jeigu pažadėjote sau sveikiau maitintis ar pakoreguoti kūno svorį, galite nusipirkti mažesnes lėkštes arba matomoje vietoje padėti greipfrutų, taip bus ir alkis numalšintas, ir į kūną neis.
- Nevykite minčių… Kai draudžiame sau apie ką nors galvoti, mintys dar stipriau lenda į galvą. Netikite? Griežtai įsakykite sau negalvoti apie mažą rožinį drambliuką. Pamatysite, kad ne tik galvosite apie jį dar intensyviau, bet mintį vizualizuosite. Taip ir su nauju įpročiu: jeigu bandysite išmesti iš galvos mintis apie bulvių traškučius, būtinai jų suvalgysite.
- …geriau bandykite jas pakeisti. Įpročiai negali išnykti visai. Kartą išmokę važiuoti dviračiu to neužmirštame. Seni įpročiai tūno giliai galvoje tik ir laukdami pažįstamų situacijų, kad galėtų išlįsti įprasta reakcija. Taigi kur kas geriau mokytis naujo atsako vietoje seno reagavimo būdo. Tarkime, jeigu nerimo akivaizdoje imate kramtyti nagus, rankoms „užduokite“ naują programą – ką nors „keverzoti“ ant popieriaus lapelio.
- Atribokite save nuo seno įpročio. Pokyčių kelyje kyla konkurencija tarp seno ir naujo elgesio. Ir tai normalu, todėl pasistenkite tai pastebėti ir nuspėti. Pavyzdžiui, norite ryte anksčiau keltis, bet žinote, kad tikrai tingėsite. Sugalvokite ką nors, kas privers išlipti iš lovos. Tai gali būti nuo lovos nepasiekiamoje vietoje į metalinį indą įdėtas žadintuvas. Būsite priversti atsikelti. Galite sugalvoti ir malonių rytinių ritualų.
- Apsisaugojimo priemonės. Pasiduoti seniems įpročiams labiausiai esame linkę tada, kai būname pavargę, nuliūdę, pasimetę. Prie naujų įpročių pratintis geriau tada, kai psichologinė ir fizinė savijauta aukščiau vidutinio lygio. Be to, imkitės prevencinių priemonių, pavyzdžiui, atsikratykite namuose laikomo nesveiko maisto ir gėrimų, ištrinkite ar sustabdykite elektroninių parduotuvių ar azartinių lošimų paskyra, kad nebūtų pagundos bet kada „užeiti“.
- Saviįtaiga. Ji labai svarbi savikontrolės didinimui. Kartais pakanka pagalvoti apie tai, kas jums svarbu, ką bandote pasiekti. Mintys ir aiškus įsivaizdavimas gali sustiprinti pasipriešinimą žalingam įpročiui.
2 stiprios kliūtys, galinčios pakišti koją
- Stereotipinis mąstymas. Dėliojant veiksmų planą užfiksuojama labiausiai visuomenėje paplitusi veikla. Pavyzdžiui, „užsiimti sportu“ – tai būtinai sporto salė, baseinas arba bėgiojimas. Bet juk egzistuoja daugybė kitų būdų pratinti kūną prie fizinio aktyvumo. Jeigu jūsų tikslas nėra kūno rengybos varžybos, pradėti sportuoti galite bet kur be kažkokių specialių treniruoklių ir sudėtingos programos: nuo mankštos ryte iki kasdienio pasivaikščiojimo.
- Tikslas nėra jūsų. Išsikeltas tikslas ir pokyčiai jums visai nereikalingi arba beveik nereikalingi, nes jums ir taip gerai. Na, bent jau ne taip blogai. Tačiau nusprendėte lankytis sporto salėje arba laikytis „ant bangos“ esančios eilinės Holivudo žvaigždžių dietos dėl to, kad tai – prestižo reikalas arba kad apie tai kalba draugai, kolegos ir pažįstami. O iš tiesų jūsų šiek tiek išdavikiškai atsikišantis pilvukas jus ne taip stipriai jaudina.
Psichologė Rasa