Psichologai ir seksologai įsitikinę, kad gyvenamo ploto dalijimasis kartu su buvusiuoju ir ramybės atgavimas bei pusiausvyros palaikymas yra absoliučiai nesuderinami dalykai. Jeigu du žmonės neišmoko susikalbėti santuokoje, skyrybos dar labiau sustiprina konfliktus ir tarpusavio nesutarimus.
Kokios grėsmės?
Paprastai partneriai bando atkeršyti vienas kitam už padarytas skriaudas, o tai tik paaštrina ir taip sunkią situaciją. Vienintelė išeitis yra susitarti dėl asmeninių ribų laikymosi, abipusės pagarbos vienas kito interesams ir poreikiams. Tai yra idealus variantas, kuris, deja, labiau primena grožinę literatūrą, o ne tikrovę.
Jeigu buvę sutuoktiniai po skyrybų ir toliau gyvena kartu, tai reiškia, kad jų santykiai vis dar tęsiasi. Gyvenimas kartu verčia juos toliau bendrauti, aptarti aktualias problemas, derėtis ir ieškoti kompromisų. Paprastų žmonių skyrybos labai skiriasi nuo žvaigždžių skyrybų, kurias lydi garsūs skandalai dėl užmiesčio vilų ir prabangių apartamentų dalybų. Skandalai skandalais, bet jiems nereikia sukti galvos, kur gyventi. O ką daryti tiems, kurie išsiskyrė, bet neturi sąlygų iš karto išeiti? Jie ir toliau priversti gyventi toje pačioje erdvėje, formuoti naują santykių modelį ir savo asmeninį gyvenimą. Kaip nepaversti savo namų pragaru ir išlaikyti bent minimalią pagarbą vienas kitam?
Įpročių ir santykių performavimas
Skyrybos ne visada reiškia visišką abipusį atvėsimą. Jeigu vienas iš sutuoktinių ir toliau myli antrąją pusę, gyvenimas kartu tampa abiejų kasdieniu stresu. Buvę įsimylėjėliai turi ne tik derėtis dėl naujų namų tvarkymo taisyklių, bet ir susidurti su santykių performavimu. Dėl to iš dalies kalti įpročiai, ypač kai skyrybos įvyksta gyvenant kartu, ne kažkuriam jau kurį laiką gyvenant nuomojamame būste ar pas „skyrybų priežastį“. Vakare gultis ir ryte keltis vienai ar vienam, ant stalo nepadėti antros lėkštės iš pradžių po skyrybų gali būti labai keista ir atrodyti, kad kažko trūksta.
Vienatvės šešėlis ir besikaupiantis seksualinis nepasitenkinimas verčia su nostalgija prisiminti praėjusius metus. Nevertėtų lyginti praeities bendrų vakarienių ar aistringų naktų su šiandienos situacija. Jūsų kaip poros laimingos dienos yra praeitis, kurioje nutiko taip, kad galiausiai viskas baigėsi skyrybomis.
Kartais praeities nostalgija ir santykių iliuzija verčia suabejoti priimto sprendimo teisingumu. Dažniausiai tai dar viena iliuzija. Juk idėja skirtis neatėjo per vieną dieną, bent jau vienam iš jūsų. Net tada, kai kuris nors sako, kad pasiūlymas išsiskirti buvo labai netikėtas iš tiesų jau kurį jautė, kad kažkas ne taip, tik nenorėjo to pripažinti. Kol nepripažįstame, atrodo, kad to ir nėra. Deja.
Tai kaip gyventi?
- Stenkitės negalvoti nei apie malonias, nei apmaudą keliančias buvusias akimirkas – tai sieja jus su bendra praeitimi ir neleidžia judėti toliau. Nustokite gręžiotis į savo ex ir laukti ar stebėti jo(-s) reakcijos į savo veiksmus, lyg užtikrinimo, kad elgiatės gerai. Tik tada galite tapti nepriklausomi ir savarankiški, nepaisant to, kad gyvenate po vienu stogu.
- Galima bandyti likti draugais, nors tai pavyksta nedaugeliui. Kol dalijatės bendru plotu, tai naudinga abiem. Pirma, tai sumažins emocinės įtampos laipsnį ir padės užmerkti akis prieš erzinančius buvusio sutuoktinio įpročius, elgesį ir veiksmus. Taip jau yra, kad draugams esame kur kas pakantesni, nei savo partneriams. Antra, šilti ir pagarbūs santykiai gali padėti išlaikyti pažįstamą socialinį ratą, neverčiant artimųjų stoti į savo pusę ir juolab nesitikint, kad „jie turėtų mane palaikyti“.
- Griežtai nubrėžkite savo santykių ribas, ir ne bet kokių, o intymių santykių. Jūs ką tik patyrėte skyrybas ir tikrai nesate „meilužių zonoje“. Kad išvengtumėte seksualinės provokacijos, nevaikščiokite po namus vienais apatiniais, nepalaikykite pokalbių intymiomis temomis, venkite dviprasmiškų prisilietimų. O svarbiausia, sutarkite, kad nauji romanai bus kuriami ir pasimatymai organizuojami ne namuose. Tol, kol gyvenate po vienu stogu.
Kiekvienam sava asmeninė erdvė
Po skyrybų emocinis atitolimas neišvengiamai sukelia fizinį išsiskyrimą. Anksčiau ar vėliau virtuvėje atsiranda „savi“ indai, šaldytuve – kiekvieno lentynėlės, o bandymas pasilepinti kvepiančiomis uogomis iš anksčiau buvusios bendros pakuotės suvokiamas kaip invazija į asmeninę erdvę. Šioje situacijoje sunku neperžengti ribos, už kurios savos nepriklausomybės gynimas virsta ginču ir proga naujai įžeidimų bangai.
Norėdami kurti naujas elgesio ir bendravimo strategijas, turite nustatyti „savo bangas“. Prisiminkite, apie ką svajojote paskutiniais mėnesiais prieš skyrybas ir pabandykite įgyvendinti tuos norus. Dabar jums nereikia derinti laisvalaikio, baimintis priekaištų ar draudimų. Net jeigu pradžioje jis (ji) bandys drausti, leisti ar dar kažkaip veikti jūsų gyvenimą, tai tik parodys to žmogaus negebėjimą priimti naują situaciją ir norą išlaikyti kontrolę, kuri galbūt ir buvo viena iš skyrybų priežasčių.
Tai kaip gyventi?
- Ramiai aptarkite visus naujus buities aspektus, kad kasdien nereikėtų grįžti prie tų pačių problemų sprendimo. Pavyzdžiui, galite nustatyti viryklės naudojimo tvarkaraštį, kad gamindami maistą netrukdytumėte vienas kitam.
- Stenkitės susilaikyti nuo „bendrabutinio“ kerštingo elgesio už kiekvieną erzinančią kaimyno smulkmeną. Esate suaugę žmonės ir vardan pagarbos jūsų bendrai praeičiai negalite berti druskos į jo gaminamą patiekalą jam nematant ir kelti skandalus dėl to, kad ji neišplovė grindų prieškambaryje.
- Pagalvokite, kaip išvengti problemų, kylančių dėl priverstinės kaimynystės. Galbūt galėtumėte samdyti valytoją, užuot kaltinę vienas kitą apsileidimu.
- Džiaukitės naujai atrasta laisve, ypač jeigu buvote ta pusė, kuri nenorėjo skyrybų. Įvyko kaip įvyko. Ieškokite pliusų. Galite išeiti iš namų be paaiškinimų, patys planuoti savo biudžetą ir šaldytuve savo lentyną pildyti tais produktais, kurių norite jūs.
- Nenustokite spręsti būsto problemos. Kad ir kaip gerai jums abiem pavyktų megzti kaimyninius santykius, tai nėra priežastis „susigyventi“ su tokia situacija. Kol nepradėsite gyventi atskirai, tol negalėsite psichologiškai vienas nuo kito atsiskirti.
Nepamirškite vaikų
Skyrybų įkarštyje suaugusieji kartais taip susitelkia į savo emocijas, kad nepagalvoja, kaip tai veikia vaikus. Jeigu po skyrybų gyvenate tame pačiame bute ir auginate vaikus, kyla papildoma atsakomybė: namuose turite išlaikyti ramybę ir harmoniją. Vaikas turi jaustis vertingu ir geru nepriklausomai nuo tėvų santykių situacijos, tačiau tai neįmanoma, jeigu jis nuolat girdi, kad turi „niekšą tėvą“ ar „psichopatę motiną“.
Kai tėvai valdo emocijas, vienas kito neįžeidinėja ir skyrybos vyksta civilizuotai, vaikas nepraranda saugumo jausmo, o žodžiai, kad „mama ir tėtis nebemyli vienas kito, bet lieka mylintys tėvai“ jo pasauliui suteikia ypatingos galios. Į jo gyvenimo patirties taupyklę įkrenta pavyzdžiai, kaip teisingai išeiti iš sunkių situacijų.
Tai kaip gyventi?
- Abu bendraukite kuo įmanoma santūriau, stebėkite savo balso toną. Jeigu kitas ims kelti balsą ar įžeidinėti, pasistenkite nereaguoti. Tai yra „nuginklavimo technika“ – sunku šaukti ant žmogaus ir jį įžeidinėti, kai jis neatsako tuo pačiu. Taip išvengsite santykių aiškinimosi scenos prie vaikų. Taip pat nekalbėkite apie vienas kitą blogai net kalbėdami su savo mama ar draugais. Paprašykite savo buvusiojo(-sios) elgtis taip pat, akcentuodami, kad abu turite atsižvelgti į vaiko interesus.
- Būkite pasirengę, kad vaikas ims klausinėti, pavyzdžiui, „ar tu tėtį/mamą myli?”. Į panašius klausimus stenkitės atsakyti be kaltinimo prieskonio „myliu, bet jis/ji manęs nemyli (dar blogiau – myli kitą)“. Geriau pasakykite, kad jis/ji svarbus(-i) ir vertinate jį(-ą) kaip draugą. Net jeigu šiuo laikotarpiu tai nėra visiška tiesa, tai bus švelnus, emocinės žalos vaikui nedarantis atsakymas. Ypač jeigu jis dar mažas.
- Jeigu jūsų vaikui yra daugiau nei šešeri metai, neslėpkite, kad esate išsiskyrę, kad jis jūsų santykių nelaikytų norma ir nesiorientuotų į šį modelį, kada nors kurdamas savo šeimą. Paaiškinkite, kad dabar nėra galimybės gyventi atskirai, bet po kažkiek laiko (būtų gerai nurodyti apytikslį laiką, kurį abu turite būti jau aptarę) jūs gyvensite atskirai.
- Ir vienas svarbiausių dalykų – neverskite vaiko šnipinėti tėčio/mamos, kad sužinotumėte kažkokios informacijos apie to žmogaus laisvalaikį ar naujus santykius. Vaikas negali būti priverstas rinktis kažkurios pusės. Kuo mažiau manipuliuojama santykiuose su vaikais, tuo lengviau sugyventi po vienu stogu.