Milijonai žmonių visame pasaulyje patiria liūdesį ar depresiją tam tikru savo gyvenimo momentu. Skirtumo tarp šių dviejų būsenų žinojimas gali padėti žmogui ieškoti tinkamų būdų dorotis su abiem problemomis.
Depresija ir liūdesys yra susiję, tačiau nėra tas pats. Liūdesys yra tik vienas depresijos elementas. Skirtingai nei depresija, jis nesutrikdo žmogaus kasdienybės ir funkcionavimo.
Liūdesys
Liūdesys yra normali emocija, kurią patiria visi ir kurią paprastai sukelia sunkus, skausmingas, iššūkį keliantis ar nuviliantis įvykis, patirtis ar situacija. Kitaip tariant, mes linkę dėl kažko liūdėti. Tai taip pat reiškia, kad kai kas nors pasikeičia, kai emocinis skausmas išnyksta, kai mes prisitaikome, susitaikome ar susidorojame su situacija, mūsų liūdesys praeina.
Dėl daugybės gyvenimo įvykių žmonės gali pasijusti liūdni ar nelaimingi. Artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo ar pajamų praradimas, finansinės problemos ar santykių krizės – visa tai gali neigiamai paveikti nuotaiką. Neišlaikytas egzaminas, prastas pasirodymas pokalbyje dėl darbo ar bet koks kitas nusivylimas taip pat gali sukelti liūdesį.
Tačiau liūdesį patiriantis žmogus paprastai gali rasti palengvėjimą išsiverkdamas, išventiliuodamas savo jausmus ar tiesiog pakalbėjęs apie nusivylimą sukėlusį įvykį. Dažniausiai liūdesys turi sąsajų su konkrečiu trigeriu (stimulu).
Laikui bėgant liūdesys paprastai praeina. Jeigu jis nepraeina arba dėl jo žmogus nebegali normaliai funkcionuoti, tai gali būti depresijos požymis. Jeigu prasta nuotaika dar labiau blogėja arba trunka ilgiau nei 2 savaites, žmogus turėtų pasitarti su psichikos sveikatos specialistu.
Jeigu jaučiate liūdesį, gali padėti kai kurie nedideli gyvenimo būdo pokyčiai:
- Susisiekite su kitais žmonėmis. Paskambinkite telefonu, pakvieskite kartu nueiti į sporto klubą arba tiesiog pabėgioti parke, nueiti į jogos užsiėmimus, kiną ir pan.
- Kiekvieną dieną skirkite laiko savo mėgstamai veiklai.
- Žiūrėkite linksmas televizijos laidas ar filmus arba skaitykite lengvo turinio knygas.
- Užsiimkite fizine veikla, pavyzdžiui daržininkyste ar sodininkyste.
- Jei turite augintinį, kiekvieną dieną skirkite jam laiko.
- Nemalšinkite liūdesio alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Tai gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje sukels ilgalaikių rimtų problemų.
- Paprasčiau žiūrėkite į gyvenimą. Ne viskas taip rimta ir sudėtinga, kaip gali atrodyti tuo momentu.
Depresija
Depresija yra vienas iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos susirgimų, turintis didžiulį poveikį daugeliui žmogaus gyvenimo sričių. Ji gali pasireikšti bet kurios lyties, amžiaus ar išsilavinimo žmonėms ir gali pakeisti elgesį ir požiūrį į save ir pasaulį. Depresijos apimtas žmogus liūdi dėl visko. Depresijai rastis nebūtinai reikia konkretaus įvykio ar situacijos, praradimo ar aplinkybių pasikeitimo kaip priežasties. Tiesą sakant, depresija dažnai neturi konkrečios priežasties.
Depresija paveikia visus gyvenimo aspektus, todėl viskas tampa mažiau malonu, mažiau įdomu, mažiau svarbu, mažiau mylima ir mažiau verta. Ji praryja žmogaus energiją, motyvaciją ir sugebėjimą patirti džiaugsmą, malonumą, jaudulį, svajones, pasitenkinimą, ryšį ir prasmę. Tai daug daugiau nei liūdesys ar prasta nuotaika. Ji savaime nepraeina ir daro įtaką žmogaus gyvenimui. Tai liga, reikalaujanti tinkamo gydymo.
Depresijos simptomai:
- Prislėgta nuotaika, trunkanti didžiąją dienos dalį beveik kiekvieną dieną, su pastebimais beviltiškumo ir liūdesio požymiais
- Prarastas susidomėjimas arba visiškas nesidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą
- Reikšmingas kūno svorio mažėjimas ar didėjimas
- Nemiga arba padidėjęs miego kiekis, turintis įtakos įprastam kasdieniam ritmui ir grafikui
- Energijos stoka ir bendras nuovargis
- Kasdieniai bevertiškumo ar didelės katės jausmai
- Nesugebėjimas susikaupti ar priimti sprendimus
- Pasikartojančios mintys apie mirtį, mintys apie savižudybę arba bandymai ar planai nusižudyti
- Apatija, interesų rato susiaurėjimas
Sunkiais atvejais asmuo gali galvoti apie savižudybę arba bandyti žudytis. Jie nebegali gerai jaustis leisdami laiką su šeima ar draugais, nustoja lankęs mokyklą ar ėjęs į darbą.
Jeigu bet kurie penki iš šių simptomų trunka ilgau nei dvi savaites, gali būti diagnozuota depresija. Psichiatriniu požiūriu depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.
Jeigu depresijos simptomai trunka ilgiau nei 2 savaites, asmuo turėtų kreiptis profesionalios pagalbos. Gydytojas gali padėti nustatyti, kokio lygmens gydymas yra reikalingas simptomams valdyti. Po diagnozės nustatymo galimas gydymas: vaistai, konsultacijos ir/arba psichoterapija.
Psichologė Rasa