Nerimas yra nemaloni emocinė būsena, kurią sukelia neramios mintys apie galimus pavojus. Tačiau jos kiekvieną dieną keičiasi. Jeigu vadovas prasilenkdamas su jumis koridoriuje nenusišypso, jūs galite sunerimti: „Gal jis ant manęs pyksta?“ Tą dieną galite apie tai galvoti net keletą valandų, tačiau kitą dieną apie tai pamirštate.
Obsesijos arba įkyrumai, priešingai, yra palyginti stabilus nerimas: tos pačios mintys, vaizdiniai ar impulsai aplanko vėl ir vėl ir yra kankinantys, gąsdinantys ir dažnai kelia gėdą. Pastangos išmesti tai iš galvos dažniausiai yra nesėkmingos.
Obsesijų turinys yra labai individualus. Vienų obsesijos yra nuolatinis nerimas apie susirgimą kokia liga, kitų apie neatsakingą savo elgesį ir jo sukeltą žalą: užmiršimas išjungti viryklę ir gaisro sukėlimas arba užmiršimas nakčiai užrakinti namus, dėl ko į juos pateks vagys ir nuskriaus šeimos narius. Dažnai pasitaikančios obsesijos yra susijusios su užsikrėtimu, pavyzdžiui, baimė užsikrėsti bakterijomis palietus kokį nors daiktą ar žmogų. Kai kurių obsesijos susijusios su baime pakenkti kitam žmogui, pavyzdžiui, nunuodyti savo partnerį arba peiliu sužaloti savo vaiką.
Nenuostabu, kad dauguma įvairiais būdais siekia atsikratyti nerimo ir obsesijų, nors ir laikinai. Gal būt esate vienas tų žmonių, kurie imasi tam tikrų veiksmų ar minčių, vadinamų kompulsijomis arba ritualais, kad įgytų palengvėjimą. Ir nors tie veiksmai gali būti nepaliaujami, pasikartojantys, nepageidaujami, prieš juos sunku atsilaikyti, nes kol kas kontroliuoti savo nerimavimą mokate tik šiuo būdu. Taigi kaskart nerimui prasidėjus jaučiate nenumaldomą būtinumą atlikti ritualą (veiksmą). Kiti įkyrias mintis ar vaizdinius bando keisti kitomis nuolat kartojamomis mintimis, pavyzdžiui, malda, skaičiavimu ir pan. Taip žmogus bando mažinti tuo metu kilusį distresą, tačiau, kaip ir atliekant veiksmą, mintyse atliekamas ritualas nerimą sumažina tik labai trumpam laikui ir po minutės kitos obsesijos kartojasi vėl.
Kompulsijos gali būti paprasčiausias durų tikrinimas ar labiau varginantis rankų plovimas. Arba bet kurie kiti ritualai, tokie kaip valymas, lietimas, daiktų tikrinimas, jų dėliojimas tam tikra tvarka arba kartojami veiksmai, žodžiai, sakiniai, skaičiai ar maldos – visa tai atliekama tam, kad sumažėtų nerimas.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) yra vienas nerimo sutrikimų. OKS diagnozuojamas tada, kai simptomai atitinka šio sutrikimo kriterijus, obsesijos ir kompulsijos yra pakankamai stiprios trukdyti žmogaus kasdienėms socialinėms ir dabinėms veikloms. Manoma, kad apie 2 procentus žmonių kenčia nuo šio sutrikimo. Dar didesnis procentas patiria obsesinius kompulsinius simptomus, kurie yra švelnesni ir neatitinka OKS kriterijų (pagal Edna B.Foa „STOP Obsessing! How to Overcome Your Obsessions and Compulsions“).
Kokių obsesijų-kompulsijų būna?
Žemiau pateikti septyni dažniausiai pasitaikantys OKS tipai. Dauguma jų pavadinti pagal atliekamą ritualą. Dažnai pasitaiko, kad žmogus įsitraukia į daugiau nei vieną ritualą.
Plovėjai ir valytojai yra apsėsti obsesijų apie užsikrėtimą, kurį gali sukelti tam tikri daiktai ar situacijos, pavyzdžiui, kūno skysčiai, bakterijos, ligos ar chemikalai. Kad panaikintų bent menkiausią užsikrėtimo galimybę, jie gali atlikti vieną ar daugiau ritualų, tokių kaip kruopštus rankų plovimas, ilgas prausimasis po dušu ar namų valymas keletą valandų. Kartais prausimasis ar valymas atliekami tam, kad būtų galima užkirsti kelią nepageidaujamoms pasekmėms, tokioms kaip liga ir mirtis. Tačiau iš tiesų tai dažniau atliekama paprasčiausiai norint atgauti nusiraminimo jausmą. Prausimasis ir valymas atliekami pakartotinai ir trunka nuo pusvalandžio iki dešimties ir daugiau valandų per parą. Asmuo imasi ir kitų priemonių, kad apsisaugotų nuo kontakto su užkratais, pavyzdžiui, visiškai uždaro kokį nors kambarį arba apsiriboja gyventi tik viename kambaryje, arba atsisako paliesti bet kokį namų apyvokos daiktą, kuris nukrito ant grindų.
Žmonės su šia obsesija įsitikinę, kad nuo kontakto su tam tikromis situacijomis ar daiktais jie tampa „užsikrėtę“. Jeigu toks kontaktas nutinka, jie patiria nemalonius pojūčius ant savo odos ir nieko daugiau nenori kaip tik tuoj pat atsikratyti to pojūčio. Jie prausiasi patys, prausia savo vaikus, verčia nuolat praustis savo partnerius. Jų įsitikinimu, tai yra vienintelis kelias atgauti švarumo ir saugumo jausmą. Bet ir tai nepadeda ilgesniam laikui, nes net ir laikantis tokių atsargumo priemonių netyčia paliečia apkrėstus daiktus, į svečius ateina draugai, vaikų draugai, kurie gali užkrėsti bakterijomis namus. Ir jie plauna ir plauna.
Tikrintojai arba Abejotojai yra žmonės, kurie perdėtai ką nors tikrina tam, kad išvengtų tam tikros „katastrofos“. Labiausiai paplitę yra dujų ar elektros prietaisų tikrinimas, siekiant išvengti gaisro, durų ir langų tikrinimas, kad neįvyktų apiplėšimas ar atlikto darbo tikrinimas, kad išvengtų klaidų ir kritikos. Tokie žmonės paprastai kažką patikrina kartą, tada iškart suabejoja, ar tinkamai patikrino, ir vėl tikrina. Kai kurie tikrintojai ištisas valandas įstringa į varginantį tikrinimo, abejonių ir vėl tikrinimo ratą. Kad pajaustų palengvėjimą, kartais jie reikalauja kito žmogaus prisiimti atsakomybę už tokias užduotis kaip namų užrakinimas jiems kur nors išeinant.
Labiausiai paplitę Tikrintojams baimę keliančios ir nutikti galinčios katastrofos susiję su jų fizine aplinka. Jie įsitikinę, kad tos potencialios bėdos nutiks vien tik dėl jų kaltės, kad jie netinkamai patikrino. Katastrofos gali būti ir emocinės, pavyzdžiui, būti kitų atidžiai stebimam, kritikuojamam.
Nepaisant atlikto veiksmo abejonės netrukus vėl apninka: „Gal negerai patikrinau? Geriau grįšiu ir dar kartą patikrinsiu“, tačiau vos tik, pavyzdžiui, išeina iš namų, abejonės sugrįžta: „Ar tikrai patikrinau? Ar durys tikrai užrakintos?“ Ir tai nesusiję su bloga atminti, tokie tikrinimo-abejonių-tikrinimo sunkumai kyla tik atliekant tikrinimo veiksmus. Tikrintojus slegia stiprus atsakomybės jausmas ir baimė, kad kas nors blogo nutiks dėl jų atsakomybės stokos. Tačiau jeigu tenka nakvoti svečiuose, jie nesijaučia verčiami tikrinti duris, langus, elektros prietaisus, nes už saugumą atsakingi namo šeimininkai.
Kartotojai yra tie, kurie įsitraukia į kartojamus veiksmus. Vos gąsdinanti mintis ateina į galvą, jie jaučiasi privalantys kartoti kažkokį veiksmą tam, kad ta mintis netaptų realybe. Taigi panašiai kaip Tikrintojai, jie siekia išvengti arba neutralizuoti galimą katastrofą. Bet, skirtingai nei Tikrintojai, jie negali atrasti logiško ryšio tarp obsesijos ir kompulsijos. Jų ritualiniuose veiksmuose yra daugiau magiškos galio nei loginio paaiškinimo. Pavyzdžiui, mintis apsaugoti partnerį nuo mirties vėl ir vėl apsirengiant ir nusirengiant kokį drabužį, kol mintis apie galimą mirtį dings. Tačiau nors ir nėra ryšio tarp obsesijų ir kompulsijų, Kartotojai kaip ir kiti veiksmus atlieka siekdami užkirsti kelią galimai katastrofai ateityje.
Tvarkytojai arba Dėliotojai yra žmonės, kurie reikalauja, kad juos supantys daiktai būtų sudėti tam tikra griežta tvarka, įskaitant simetriškumą. Pavyzdžiui, privalo pakloti lovą nepriekaištingai, be jokios klostelės. Arba dienai skirtus vaistus ar vitaminus išdėlioti ant virtuvės spintelės specialia tvarka ir perdėlioti juos kiekvieną kartą, kai tabletė yra pajudinama. Tvarkytojai skiria daug laiko tam, kad įsitikintų, jog daiktai yra „tinkamoje vietoje“ ir iškart pastebi, jei ta tvarka sutrikdoma. Dažnai jie susierzina, kai kas nors pertvarko jų tam tikra tvarka sudėtus daiktus. Paprastai Tvarkytojai nesibaimina artėjančios nelaimės. Greičiau tokius ritualistinius veiksmus jie atlieka dėl diskomforto jausmo, kuris kyla, kai daiktai nėra sudėti „tobulai“.
Paklausti, kodėl jie renkasi tam tikrą tvarką dėstant daiktus, Tvarkytojai nepateiks jokio logiško paaiškinimo. Tačiau tai ne šiaip išmėtytų daiktų sutvarkymas, Tvarkytojas turi tokias griežtas ir vienodas taisykles, kad vos pusę centimetro pajudintas iš vietos daiktas sukelia didelį nerimą ir tas distresas nedings, kol daikto nepadės lygiai į tą pačią vietą ar liniją. Kai kurie kompulsijoms suteikia magiškų galių: „Jeigu daiktai bus tobulai savo vietose, mano močiutei viskas bus gerai“.
Kaupėjai yra tie, kurie kaupia visus daiktus, nes jiems sunku atsikratyti to „turto“. Nuo kolekcionuotojų jie skiriasi tuo, kad renka daiktus, kurie daugumai žmonių atrodo beverčiai, ir turi sunkumų juos išmesti, nes bijo, kad kada nors jų prireiks. Kaupėjas gali vaikščioti gatve ir rinkti mažus popieriaus lapelius, juos kaupti namuose, jei kada nors ateityje jam jų reikės. Kiti tokias kolekcijas laiko bevertėmis, o Kaupėjui jos yra be galo vertingos. Kai kurie ištisus dešimtmečius kaupia laikraščius, jeigu kartais prireiks kokio nors straipsnio. Sunkiais atvejais žmogaus visas namas tiek pripildytas tokių kolekcijų, kad prireikia nuomotis papildomą patalpą. Skirtingai nuo kitų OKS turėtojų, Kaupėjai nesiskundžia dėl savo kompulsinių veiksmų, dažniau dėl jų elgesio sunkumų patiria artimieji. Kaupėjai nerimą patiria tada, kai yra verčiami atsikratyti sukauptų „kolekcijų“, kyla baimė, kad kokio nors daikto nebus, kai jam jo prireiks.
Mąstymo ritualizuotojai arba Neutralizuotojai paprastai įsitraukia į pasikartojančias mintis ar vaizdinius, vadinamus kompulsijomis, tam, kad pasipriešintų nerimą provokuojančioms mintims ar vaizdiniams, vadinamiems obsesijomis. Skirtingai nei kiti OKS turėtojai, jiems nėra būdingi aiškūs elgesio ritualai, jie kartoja ne veiksmus, bet mintis ar vaizdinius (dažniausiai tam tikra tvarka). Iš pirmo žvilgsnio Mąstymo ritualizuotojas gali pasirodyti panašus į Grynų obsesijų turėtoją, nes abu apimti pasikartojančių minčių, bet neatlieka jokių veiksmų. Tačiau Grynų obsesijų turėtojų pačios mintys sukelia nerimą ir distresą, o Mąstymo ritualizuotojai turi ir obsesijų, ir atlieka mąstymo ritualus tam, kad sumažintų obsesijų sukeltą distresą. Mąstymo ritualizuotojų modelis yra panašus į Kartotojų, tik jų dėmesys yra nukreiptas į kartojamas ritualistines mintis, o ne elgesį. Labiausiai paplitę ritualai yra maldos, tam tikrų žodžių ar frazių kartojimas ir skaičiavimas. Pavyzdžiui, jeigu asmuo tiki, kad skaičius 3 neša jam nesėkmę, o skaičius 6 lemia sėkmę, kaskart kai į galvą ateina mintis, susijusi su skaičiumi 3, jis ima kartoti skaičių 6 keletą kartų, kad išvengtų nesėkmės. Mąstymo ritualizuotojas taip pat bando atmintyje detaliai atkurti įvykius arba kartoti ištisus sąrašus kaip būdą užsigarantuoti saugumą. Pavyzdžiui, kasdien ištisas valandas tikrina savo atmintį bandydami prisiminti nesvarbius įvykius, kad įsitikintų, jog nesivysto Alzheimeris arba kad neužmirštų atlikti kokios nors užduotie. Kiti gali kurti vaizdinius, kaip tikrina kiekvienas duris ar langus. Jie atkuria tuos vaizdinius vėl ir vėl, bandydami prisiminti kiekvieną veiksmo detalią. Tokiu būdu bando atsikratyti abejonių ir būtinybės iš tiesų patikrinti. Mąstymo ritualų tikslas toks pats, kaip ir elgesio – sumažinti distresą ir atstatyti saugumo jausmą.
Nerimautojai ir Grynų obsesijų turėtojai patiria pasikartojančias negatyvias mintis, kurios yra nekontroliuojamos ir gana slegiančios. Tačiau priešingai kitiems OKS tipams, jie neatlieka nei pasikartojančių veiksmų, tokių kaip rankų plovimas ar durų užrakto tikrinimas, nei turi mąstymo kompulsijų, tokių kaip maldos ar skaičiavimas. Jų nerimas gali būti nukreiptas į paprastus kasdienius įvykius ar gąsdinančias, smurtines, net gėdingas mintis. Labiausiai paplitę – įkyrios mintys, susiję su sveikatos problemomis ar trauminiais praeities įvykiais, arba nerimavimas dėl suklydimo atliekant kokį darbą. Panašūs vidiniai dialogai pasitaiko visiems, tačiau Grynų obsesijų turėtojai į juos panyra taip stipriai, kad tie tampa visai nekontroliuojami. Pavyzdžiui, žmogus gali didesnę dienos dalį nerimauti dėl visų santaupų praradimo nutikus krizei, dėl ko negalės suteikti savo vaikams išsilavinimo. Nors tokios mintys vargina, jis neatlikinės jokių kompulsinių veiksmų, kad galėtų laikinai sušvelninti savo distresą.
Sudėtingesni pavyzdžiai – gėdingi netinkamo seksualinio elgesio vaizdiniai arba impulsas nužudyti ar sužaloti save ar mylimus žmones. Po to valandų valandas, o kartais ištisas dienas jis gali su baime galvoti apie tai, kaip tos mintys gali tapti realybe. Vyksta nuolatinė vidinė kova. Pirmas kritiškas ir žlugdantis balsas sako: „Tas, kuris įsivaizduoja tokius dalykus gali taip ir padaryti“. Raminantis balsas sako: „Ne, tu niekada taip nepadarysi. Nesi išprotėjęs. Niekada taip nepasielgtum.“ Įkyrus (obsesinis) balsas atsako: „Kaip galiu žinoti, kad niekada taip nepadarysiu? Kur garantija?“ Šis galvoje vykstantis varginantis dialogas sukasi tol, kol obsesija išnyksta tam, kad po kelių valandų vėl sugrįžtų. Kuo labiau stengiatės obsesija nusikratyti, tuo dažnesnė ir intensyvesnė ji tampa. Tai vadinama paradoksaliu efektu, kurį kartkartėmis patiriame visi. Geriausias būdas dorotis su obsesyviomis mintimis – pasiruošimas ir pasiryžimas jas priimti, o ne atsikratyti, taip atvirkštiniu būdu bus keičiamas paradoksalus efektas, dėl kurio obsesijos tampa tokios intensyvios.
Pagrindinė obsesijų savybė – jūs stengiatės joms priešintis, bet tai situaciją tik pablogina.
Įkyrios mintys ar vaizdiniai kelia daug streso ir baimės, todėl natūralu, kad žmogus bando jų atsikratyti. Kai mintis yra gąsdinanti, darote viską, kad ją nuslopintumėte. Bet kovodami su mintimi galiausiai jūs ją tik skatinate.
Tai reiškia, kad iš dalies obsesijas palaiko paradoksali situacija: kuo stipriau su jomis kovojate, tuo sunkiau jas iš galvos išvyti. Kuo labiau joms priešinatės, tuo atkaklesnės jos tampa. Su panašia dilema susiduria nemigos kankinam žmonės: kuo labiau jie stengiasi užmigti, tuo sunkiau jiems tai pavyksta.
Kodėl taip yra? Kai priešinatės minčiai, sukuriate su ja tam tikrą „ryšį“, priešingybių ryšį. Prisiminkite, kas nutinka, kai suglaudžiate skirtingas dviejų magnetų puses? Priešingybės traukia! Kai bijote, kad kažkokia mintis vėl apniks, jūsų kūnas persijungia į gynybos režimą ir organizme ima gamintis cheminė medžiaga, vadinama epinefrinu (adrenalinu). Epinefrinas paruošia jus kovai: raumenys įsitempia, širdis ima dažniau plakti, padažnėja kvėpavimas ir ima kilti jūsų mintys. Ir kokios mintys pirmiausiai natūraliai ima lįsti į galvą? Kad tik vėl neapniktų obsesijos! Gąsdinami tos minties ir bandydami užkirsti kelią jai pasikartoti, šia savo reakcija tik sugrąžinate tą nerimą keliančią mintį į galvą.
Štai keletas pagrindinių minčių ir veiksmų, kurie skatina obsesijas sugrįžti:
• bijote savo obsesijų
• aktyviai su jomis kovojate
• stengiatės vengti situacijų, kurios gali jums jas priminti
• nusistatėte tikslą „niekada daugiau“ neturėti kitos obsesijos
• nerimaujaute, kad obsesija gali vėl pasikartoti.
Kai imate nerimauti, turite dvi galimybes. Pirmoji – kovoti ir priešintis obsesijoms. Kaip jau žinote, ši galimybė didina distresą ir intensyvina obsesijas, ir kol kas tai buvo būdas, kurį naudojote. Verta išbandyti priešingą metodą: priimti nerimą keliančias mintis. Net jeigu jūsų galutinis tikslas yra jas sustabdyti, geriausias būdas pasiekti šį tikslą – vystyti priėmimo nuostatą: nieko tokio, kad aš tiesiog turiu šią mintį.
Prisiminkite, kad obsesijos yra nevalingos, nesąmoningos mintys ar vaizdiniai. Jeigu pasirinksite ne priešintis joms, o jas turėti, padidinsite savo kontrolę jų atžvilgiu. Gali pasirodyti net visai naudinga „pakviesti“ nerimą ar įkyrią mintį ir sąmoningai būti su ja tam tikrą laiko tarpą, kurį patys pasirinksite. Plačiau apie tai kviečiu paskaityti čia
Psichologė Rasa