Kol gyvename, tol bendraujame. Visada ir visur. Tam naudojame kalbą, gestus, kūną, emocijas. Bendraujame gyvai, bendraujame socialiniuose tinkluose. Pastaroji bendravimo su pasauliu forma tampa vis populiaresnė ir socialinių tinklų populiarumo…
Prancūzų dramaturgas Žanas Kokto (Cocteau Jean) mėgo kartoti: „Meilės nėra, yra tik meilės įrodymų“. Bet kuriuose santykiuose pirmasis impulsas ateina iš pasąmonės. Sutikus žmogų mūsų pasąmonė akimirksniu nuskenuoja jo pasąmonę…
Šiais visuotinio skubėjimo ir komunikacijų laikais daugybė žmonių paniškai bijo vienatvės. Jie pasiruošę užsiimti nereikšmingais dalykais, nerti į bereikšmius santykius, kad tik neliktų vieni su savo mintimis. Kai kurių baimė…
Sutinku vis daugiau žmonių, kurie nori viską iš anksto žinoti. Žinoti, kaip pasisuks santykiai, kokie išbandymai laukia darbe, kokių rezultatų duos vienas ar kitas sprendimas. Kas bus po metų, trijų,…
Baimė yra natūrali emocija ir gyvybiškai svarbi reakcija. Patekę į pavojų ją išgyvename visi, bet kai pasijuntame saugūs paprastai ji išnyksta. Tačiau baimė taip pat gali būti tokia stipri ir…
Dauguma žmonių vertina įprastą rutiną ir mėgsta, kai viskas vyksta pagal planą, ir patiria stiprų stresą, nusivylimą ar susierzinimą, kai gyvenimas pasisuka netikėta kryptimi, nesvarbu, ar tai nenumatyta kliūtis pakeliui…
„Viskas arba nieko“, ,,Juoda arba balta“. Žmogus viską vertina kraštutinėmis kategorijomis. Pavyzdžiui, nepavykus laiku atlikti darbinės užduoties ima galvoti: ,,Esu visiškas nevykėlis. Visiškai nieko nesugebu padaryti". Toks mąstymas neatitinka tikrovės,…
Kodėl tarp dviejų vienas kitą, atrodytų, mylinčių ir besirūpinančių žmonių, kyla karčių ginčių, nesutarimų, konfliktų? Pasimatymų laikotarpiu stiprios meilės spinduliai ištirpdo charakterio, interesų ir net tikslų skirtumus ir tai padeda…
Nerimas – nemaloni būsena, kurią lydi psichologinė ir fiziologinė įtampa, negatyvios mintys, pavojaus ir grėsmės laukimas. Kartais nerimas painiojamas su baime, bet šios dvi būsenos skiriasi tuo, kad nerimaujant nėra…
Kada ir kodėl nutinka taip, kad imame kažko tikėtis: iš aplinkos, likimo, tėvų, vaikų, gyvenimo partnerių, iš visų ir visko? Kam mums tai? Ar tikrai kas nors kam nors visada…